Armėnijos sostinėje Jerevane vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) biologinės įvairovės konferencijoje (COP17) aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė-Stasiukaitė pristatė Lietuvos gamtos apsaugos tikslus iki 2030 m. Viceministrė pabrėžė, kad durpynų atkūrimas ir miškų naudojimo praktikos keitimas svarbūs šalies saugumui, o gamtos apsaugai ir atkūrimui reikia ilgalaikio finansavimo.
„Ypatingą dėmesį skiriame durpynams ir miškams. Dabartinė geopolitinė padėtis Europoje primena, kad šios ekosistemos svarbios ne tik klimatui ir biologinei įvairovei, bet ir šalies saugumui bei gynybai. Šių ekosistemų apsaugai ir atkūrimui būtinas patikimas finansavimas. Siekiame, kad greta viešųjų lėšų į gamtos atkūrimą būtų pritraukta ir privataus kapitalo, o pats atkūrimas būtų vertinamas kaip ilgalaikė investicija“, – sakė A. Paliukėnaitė-Stasiukaitė.
Lietuvos strateginiuose dokumentuose numatyta iki 2030 m. apsaugoti 30 proc. šalies sausumos teritorijos. Per tą patį laikotarpį siekiama pagerinti 30 proc. rūšių, kurių apsaugos būklė šiuo metu nėra palanki, išsaugojimo sąlygas.
Nacionaliniame gamtos atkūrimo plane Lietuva numatys priemones sausumos ir jūrų ekosistemoms bei rūšių buveinėms atkurti. Pagal Europos Sąjungos (ES) Gamtos atkūrimo reglamentą rengiamas planas taip pat padės spręsti duomenų apie šių ekosistemų ir buveinių būklę trūkumą.
Privačių lėšų gamtos atkūrimui Lietuva svarsto pritraukti pasitelkdama gamtos kreditus. Už patvirtintus atkūrimo rezultatus būtų išduodami kreditai, kuriuos galėtų įsigyti įmonės ir kiti investuotojai. Kartu Lietuva siekia biologinės įvairovės apsaugą įtraukti į įvairių sektorių politiką ir sprendimus dėl investicijų.
Kalbėdama apie grėsmes biologinei įvairovei, viceministrė pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Ji paragino užtikrinti Rusijos atsakomybę už Ukrainos aplinkai padarytą žalą ir jos atlyginimą, stiprinant žalos registravimo bei kompensavimo mechanizmus. Lietuva remia ilgalaikį Ukrainos atstatymą, įskaitant jos ekosistemų ir biologinės įvairovės atkūrimą.
Viceministrė A. Paliukėnaitė-Stasiukaitė aktyviai dalyvavo tarptautinėse derybose. Kartu su Prancūzijos ekologinės pertvarkos, biologinės įvairovės ir tarptautinių derybų klimato bei gamtos klausimais ministre Monique Barbut pristatė ES poziciją neformaliose ministrų diskusijose dėl Pasaulinės biologinės įvairovės darbotvarkės įgyvendinimo peržiūros. Taip pat kartu su Nigerijos aplinkos ministru Balarabe Abbas Lawal vedė neformalias ministrų diskusijas dėl JT biologinės įvairovės konvencijos 8 straipsnio j punkto, reglamentuojančio čiabuvių tautų ir vietinių bendruomenių klausimus saugant biologinę įvairovę.
Vizito metu viceministrė A. Paliukėnaitė-Stasiukaitė taip pat susitiko su Biologinės įvairovės konvencijos vykdančiąja sekretore Astrid Schomaker, su kuria aptarė COP17 eigą, Sekretoriato planuojamus artimiausius renginius ir Lietuvos, kaip 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkausiančios Europos Sąjungos Tarybai, vaidmenį juose.
Susitikimo su Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Andriumi Puloku metu buvo aptartas galimas Lietuvos ir Armėnijos bendradarbiavimas aplinkos apsaugos srityje.
Spalio 19–30 d. vykstančioje COP17 konferencijoje valstybės pirmą kartą vertina bendrą pažangą įgyvendinant Pasaulinę biologinės įvairovės darbotvarkę. Šiuo susitarimu siekiama iki 2030 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir sudaryti sąlygas gamtai atsigauti. Konferencijoje tariamasi, kaip paspartinti veiksmus šiems tikslams pasiekti.
About the Author
