Vakar viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie valdančiosios koalicijos ketinimus didinti saldintiems gėrimams taikomą akcizą, asociacija „Lietuvos gėrimai“ įspėja, kad toks sprendimas pirmiausia paliestų Lietuvos vartotojus, didintų kainas ir sukurtų pavojingą precedentą šalies verslo aplinkai. Mažiau nei metus galiojantį cukraus mokestį siūloma vėl iš esmės peržiūrėti, nors jo poveikis vartotojų elgsenai ir visuomenės sveikatai dar nėra tinkamai įvertintas.
Spalio 28 d. po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius patvirtino, kad tarp svarstomų priemonių valstybės biudžeto pajamoms didinti yra ir cukraus mokesčio pakeitimai. Viešai skelbiama, kad kartu su azartinių lošimų apmokestinimo pakeitimais šios priemonės galėtų papildomai atnešti apie 70 mln. eurų per metus.
Asociacijos „Lietuvos gėrimai“ vertinimu, siekiant tokio masto papildomų biudžeto pajamų, saldintiems gėrimams taikomus akcizo tarifus gali būti siekiama padidinti net dvigubai. Vis dėlto oficialūs skaičiavimai, pagrindžiantys tokio sprendimo poveikį vartotojams, verslui ir valstybės biudžetui, kol kas nėra viešai pristatyti.
„Tokio precedento dar nėra buvę, kai vos įsigaliojus naujam mokesčiui, dar pirmaisiais jo taikymo metais jau būtų svarstomas tarifų dvigubinimas. Verslas dar tik prisitaiko prie šių metų pradžioje įvesto akcizo, o valdžia jau siunčia signalą, kad priimtos mokestinės taisyklės gali būti iš esmės pakeistos net nesulaukus pirmųjų jų taikymo metų pabaigos. Tai kelia rimtų klausimų dėl Lietuvos mokestinės aplinkos stabilumo ir prognozuojamumo“, – sako asociacijos „Lietuvos gėrimai“ direktorė Gintė Levišauskaitė.
Už cukraus mokestį moka vartotojai
Anot asociacijos direktorės, cukraus mokestis formaliai taikomas gėrimų gamintojams ir importuotojams, tačiau jo ekonominė našta bent iš dalies perkeliama galutiniams vartotojams per didesnes produktų kainas. Lietuvoje išliekant aukštam kainų augimo tempui, papildomas vartojimo apmokestinimas gali dar labiau padidinti kasdienių pirkinių krepšelio kainą.
„Turime aiškiai įvardyti, kas iš tiesų sumokės už tokį sprendimą. Tai ne abstraktus mokestis verslui – tai papildoma našta žmonėms. Jeigu akcizo tarifai būtų padvigubinti, vartotojai tai pajus per kainas. Ypač jautriai tokie pokyčiai gali paveikti mažesnes pajamas gaunančius gyventojus, kuriems net ir nedidelis kasdienių išlaidų padidėjimas yra reikšmingas“, – UAB „Eckes-Granini Baltic“ marketingo direktorius Vidas Komparskas.
Asociacijos vertinimu, papildomas saldintų gėrimų akcizo didinimas gali dar labiau sustiprinti kainų augimo spaudimą ir mažinti gyventojų perkamąją galią. Be to, augantys gamybos, darbo užmokesčio, energetikos ir pakuočių tvarkymo kaštai jau dabar kelia didelių iššūkių Lietuvos gamintojams. Todėl papildomi mokesčiai neproporcingai didintų spaudimą ne tik vartotojams, bet ir šalies verslo konkurencingumui.
Asociacija įspėja ir apie galimą neigiamą poveikį Lietuvos investicinei aplinkai, jeigu bus priimtas sprendimas kelti cukraus mokestį. Gaiviųjų gėrimų sektoriuje veikia tiek vietos gamintojai, tiek tarptautinės bendrovės, kurios Lietuvoje kuria darbo vietas, investuoja į gamybą, logistiką, inovacijas ir tvarumo sprendimus.
G. Levišauskaitės vertinimu, selektyvus vienos produktų kategorijos apmokestinimas kelia ir sąžiningos konkurencijos klausimų. Ypač tuomet, kai papildomas mokestinis spaudimas tenka sektoriui, kuriame reikšmingą vaidmenį atlieka tarptautinės bendrovės.
Mokestis jau viršijo planuotas pajamas – kodėl jį reikia dvigubinti?
Asociacija primena, kad įvedant cukraus mokestį buvo planuojama per metus surinkti apie 25 mln. eurų valstybės biudžeto pajamų. Tačiau, remiantis oficialia Finansų ministerijos paskelbta Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Muitinės departamento (MD) 2026 m. sausio–rugsėjo mėn. akcizų surinkimo ataskaita, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius iš nealkoholinių saldintų gėrimų akcizo jau surinkta 27,25 mln. eurų. Tai 2,25 mln. eurų, arba 9 proc., daugiau nei buvo planuota surinkti per visus metus. Taigi, vos šiemet įvestas mokestis jau viršijo numatytą metinį pajamų planą, nors iki metų pabaigos dar liko du mėnesiai. Nepaisant to, valdžia jau svarsto galimybę dar labiau didinti šio mokesčio tarifus.
Anot G. Levišauskaitės, planuojamos mokestinės pajamos neturėtų būti vertinamos vien mechaniškai dauginant dabartinius tarifus ir surenkamas sumas. Didesnės kainos gali paveikti vartojimo apimtis, pirkėjų pasirinkimus ir verslo veiklos rezultatus, todėl būtinas išsamus ekonominio poveikio vertinimas.
Be viso to, nauji siūlymai didinti mokesčius kelia klausimų ir dėl valdžios anksčiau deklaruoto siekio nedidinti mokestinės naštos gyventojams bei verslui.
„Valdžios pažadai dėl stabilios mokestinės aplinkos turi turėti realią reikšmę. Negalime kalbėti apie investicijų pritraukimą, ekonomikos konkurencingumą ir gyventojų perkamosios galios apsaugą, o tuo pat metu svarstyti dvigubinti vos prieš kelis mėnesius įvestą mokestį. Valstybės biudžeto problemas būtina spręsti atsakingai, įvertinant ne tik planuojamas pajamas, bet ir ilgalaikes pasekmes Lietuvos ekonomikai“, – teigia G. Levišauskaitė.
—
Apie asociaciją „Lietuvos gėrimai“
Asociacija „Lietuvos gėrimai“ – yra ne pelno siekianti organizacija, veikianti jau daugiau nei 25-erius metus ir vienijanti nealkoholinių gėrimų ir sulčių gamintojus bei importuotojus Lietuvoje. Asociacija atstovauja sektoriaus interesams, skatina atsakingą verslo veiklą, inovacijas ir bendradarbiavimą su valstybės institucijomis.
About the Author
