Artėjant ilgajam Vėlinių savaitgaliui, šalies keliuose laukiama intensyvesnio eismo, o vairuotojų keliones gali apsunkinti rudeniški orai – lietus, rūkas ir prastėjantis matomumas. Ekspertai primena, kad norint keliauti saugiai svarbu pasiruošti iš anksto: patikrinti automobilio techninę būklę, numatyti daugiau laiko kelionei ir pasirinkti oro bei eismo sąlygas atitinkantį greitį.
Ypatingą dėmesį rekomenduojama skirti automobilio žibintams – netinkamas jų sureguliavimas yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių techninių trūkumų. Prastomis matomumo sąlygomis tai gali kelti pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams.
„Per Vėlines daugelis leidžiasi į ilgesnes keliones, per dieną aplanko kelias vietoves, o namo grįžta jau sutemus. Kai prie intensyvesnio eismo prisideda lietus ar rūkas, vairavimas reikalauja daugiau dėmesio ir kantrybės. Todėl ruošiantis išvykai svarbu pasirūpinti automobiliu, suplanuoti sustojimus ir pasilikti laiko atsargą, kad vėliau nereikėtų skubėti“, – sako „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Rokas Laurinavičius
Veikiantys žibintai dar nereiškia, kad jie šviečia tinkamai
Tamsiuoju metų laiku svarbu ne tik įsitikinti, kad automobilio žibintai veikia, bet ir patikrinti, ar tinkamai sureguliuotas jų skleidžiamos šviesos srauto pokrypis. Per žemai šviečiantys žibintai prasčiau apšviečia kelią ir sutrumpina atstumą, kuriame vairuotojas gali pastebėti kliūtį, o per aukštai nukreipta šviesa akina priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.
Kad žibintams verta skirti daugiau dėmesio, parodė pernai spalį „Circle K“ kartu su „TUV NORD Lietuva“ organizuotos nemokamos automobilių techninės būklės patikros. Jose ekspertai apžiūrėjo daugiau kaip 230 automobilių. Dažniausiai nustatytos problemos – netinkamai sureguliuoti artimųjų šviesų bei rūko žibintai. Šį trūkumą kontrolieriai užfiksavo kas ketvirtame automobilyje.
„Vairuotojas gali būti pripratęs prie savo automobilio apšvietimo ir nepastebėti, kad žibintai kelią apšviečia netinkamai. Tačiau tamsiuoju paros metu, ypač lyjant, šis trūkumas tampa itin reikšmingas. Prieš ilgesnę kelionę verta pasitikrinti žibintų būklę, o pastebėjus susilpnėjusią šviesą ar netolygiai apšviečiamą kelią – kreiptis į specialistus“, – pataria „TUV NORD Lietuva“ Techninės apžiūros padalinio vadovas Tomas Bagdanavičius.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad žibintų efektyvumą lemia ne vien priekinių žibintų sureguliavimas, bet ir lempučių būklė bei gaubtų skaidrumas. Ilgainiui žibintų gaubtai gali išblukti ar susibraižyti, todėl net ir veikiantys žibintai kelią apšviečia prasčiau. Pastebėjus tokius pokyčius verta pasitarti su specialistais dėl žibintų gaubtų atnaujinimo ar keitimo. Jei žibintų šviesa ima mirgėti arba netikėtai susilpnėja, reikėtų patikrinti ir automobilio elektros sistemą.
„Prieš išvykstant taip pat rekomenduojama nuvalyti priekinius ir galinius žibintus bei įsitikinti, kad visi išoriniai apšvietimo įtaisai veikia tinkamai. Tai svarbu ne tik tam, kad vairuotojas geriau matytų kelią, bet ir tam, kad transporto priemonė būtų geriau matoma kitiems eismo dalyviams, ypač važiuojant neapšviestais užmiesčio keliais. Švarūs ir tinkamai veikiantys priekiniai žibintai padeda vairuotojui laiku pastebėti pėsčiuosius, dviratininkus, laukinius gyvūnus ir kitas kliūtis kelyje“, – sako T. Bagdanavičius.
Pasirūpinti matomumu reikia dar prieš išvažiuojant
Rudenį ne mažiau svarbu pasirūpinti automobilio stiklų švara, valytuvų būkle ir tinkamu langų apipūtimo sistemos veikimu. Susidėvėję valytuvai, ant stiklo paliekantys vandens ruožus, ar aprasoję langai gali gerokai pabloginti matomumą, ypač lyjant ar važiuojant tamsoje, kai papildomai akina priešpriešais atvažiuojančių automobilių žibintai.
„Prieš išvyką patikrinkite, ar valytuvai gerai nuvalo stiklą, ar pakanka langų plovimo skysčio, taip pat ar veikia stiklų apipūtimas ir šildymas. Langus verta nuvalyti ir iš vidaus. Jei matomumą ribojančią problemą pastebite jau važiuodami, ją spręsti reikėtų sustojus saugioje vietoje“, – sako R. Laurinavičius.
Prieš ilgesnę kelionę svarbu įvertinti ir padangų būklę – jų protektoriaus rašto gylį, slėgį bei tinkamumą numatomoms oro sąlygoms. Nors dienomis temperatūra dar gali būti teigiama, anksti ryte ar vėlai vakare ji gali priartėti prie nulio, o kai kuriuose kelių ruožuose gali susidaryti slidžių vietų. Todėl planuojant keliones regioniniais ar mažiau prižiūrimais keliais verta iš anksto įvertinti, ar automobilio padangos tinkamos galimoms sąlygoms.
Greitį rinktis pagal matomumą ir kelio būklę
Lyjant ar tvyrant rūkui net ir leistinas greitis gali būti per didelis. Vairuotojui svarbu pasirinkti tokį greitį, kad automobilį galėtų sustabdyti matomoje kelio atkarpoje, ir padidinti atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės. Ant šlapios ar slidžios dangos stabdymo kelias ilgėja, todėl staigūs manevrai ir skubėjimas gali būti ypač pavojingi.
„Daugiau atidumo reikia miškinguose ruožuose, kur į kelią gali netikėtai išbėgti laukinių gyvūnų. Ypač budriems reikėtų būti temstant ir anksti ryte, taip pat ruožuose, pažymėtuose apie gyvūnus įspėjančiais kelio ženklais. Prastai apšviestuose keliuose būtina atidžiau stebėti ir kelkraščius, kur gali judėti pėstieji ar dviratininkai“, – dalijasi degalinių tinklo atstovas.
Pasak R. Laurinavičiaus, jeigu dėl oro sąlygų ar spūsčių kelionė užtrunka ilgiau, nereikėtų bandyti prarasto laiko susigrąžinti didinant greitį ar rizikingai lenkiant. Geriau iš anksto suplanuoti maršrutą, numatyti mažiau sustojimų, kapų lankymą paskirstyti per kelias dienas ir pasilikti laiko nenumatytiems vėlavimams.
Prie kapinių – daugiau dėmesio pėstiesiems ir saugiam parkavimui
Vėlinių laikotarpiu papildomų iššūkių vairuotojams kyla ir prie kapinių, kur susidaro spūstys, trūksta stovėjimo vietų, o tarp automobilių juda daug pėsčiųjų. Tokiose vietose net ir nedidelis neatidumas gali baigtis eismo įvykiu.
Parkuojant automobilį ypač svarbu atidžiai važiuoti atbuline eiga, įsitikinti, kad aplink nėra žmonių ar kitų kliūčių, o prieš atidarant dureles – patikrinti, ar nebus kliudytas šalia stovintis automobilis, pėsčiasis ar dviratininkas.
„Noras privažiuoti kuo arčiau kapinių vartų gali reikšti papildomą laiką spūstyje ir sudėtingesnį manevravimą. Verta iš anksto pasidomėti stovėjimo vietomis bei eismo organizavimo pakeitimais, o prireikus automobilį palikti kiek toliau, tam skirtoje vietoje. Su artimaisiais taip pat galima suderinti keliones ir vykti kartu – taip sumažėtų automobilių skaičius ir stovėjimo vietų poreikis“, – sako R. Laurinavičius.
Ekspertai pataria automobilį palikti taip, kad jis neužstotų įvažiavimų, pėsčiųjų ar dviračių takų ir netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Taip pat svarbu įvertinti, ar sugrįžus bus galima saugiai išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Išlipus iš automobilio svarbu nepamiršti ir savo matomumo – tamsiuoju paros metu einant neapšviestomis vietomis reikia turėti atšvaitą arba žibintuvėlį.
Grįžimui namo taip pat reikia pasiruošti
Planuojant Vėlinių keliones reikėtų įvertinti ne tik atstumus tarp lankomų kapinių, bet ir laiką, kurį teks praleisti kelyje. Prieš išvykstant verta pasirūpinti pakankamu degalų kiekiu, o kelionės metu stebėti savo savijautą. Jei vairuotojas jaučia nuovargį, darosi sunku išlaikyti dėmesį ar pradeda trūkti budrumo, reikėtų sustoti saugioje vietoje ir pailsėti.
„Po visos dienos kelionių ir artimųjų kapų lankymo grįžimas namo gali pareikalauti daugiau pastangų, ypač sutemus ar pablogėjus orams. Nuovargio nereikėtų ignoruoti vien todėl, kad liko nedidelis atstumas. Sustojimas pailsėti turėtų būti įprasta kelionės dalis, kai vairuotojui sunku išlaikyti dėmesį“, – pabrėžia R. Laurinavičius.
About the Author
