Spalio 29-ąją minima Pasaulinė insulto diena primena, kaip svarbu atpažinti insulto požymius ir kuo greičiau suteikti pagalbą ištikus šiai būklei. Spalio 12 d. šiai temai buvo skirta „Studento vienai dienai“ paskaita-simuliacija, kuri vyko Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) Medicininių simuliacijų centre. 10–12 klasių moksleiviai turėjo galimybę iš arti susipažinti su insultą patyrusio paciento keliu nuo pat namų aplinkos iki ligoninės reanimacijos ir medikų darbu, kai kiekviena sekundė gali lemti žmogaus gyvenimą.
Insulto simuliaciją vedė gydytoja neurologė, VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos docentė Aleksandra Ekkert ir gydytojas neurologas, VU MF dekanas prof. Dalius Jatužis, padedami skubiosios medicinos gydytojo, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjo Pauliaus Ukso, Maltos ordino pagalbos tarnybos savanorių paramediko Eriko Tarvydo ir Pirmosios pagalbos programos koordinatoriaus Andriaus Gudausko, savanorių medicinos studijų programos studentų Ainės Mameniškytės ir Domo Drazdausko, VU MF Medicininės simuliacijos centro darbuotojų Renatos Juknevičienės ir Karolinos Keinaitės.
Anot simuliacijos organizatorių, nors visuomenė žino, kad atpažinti insulto simptomus ir kuo greičiau kviesti pagalbą yra svarbu, vis dėlto mažai kas įsivaizduoja tokios situacijos realybę: kas vyksta pacientui atvykus į ligoninę, kaip vertinama jo būklė, kokius sprendimus priima gydytojai ir kaip organizuojamas skubus gydymas. Į šiuos klausimus moksleiviai atsakymų ieškojo ne tik klausydamiesi gydytojų neurologų paskaitos, bet ir patys įsitraukdami į realistiškas klinikines situacijas.
Moksleiviai nagrinėjo kelis skirtingus insultą patyrusio paciento būklės – trombektomijos, intracerebrinės hemoragijos bei trombolizės – scenarijus, susipažino su Skubiosios pagalbos skyriaus darbo principais, gydytojų sprendimų priėmimu ir įvairių sričių specialistų bendradarbiavimu.
Dalyviai simuliuotose situacijose išvydo pacientą, kuriam pasireiškia insulto simptomai: rankų, kojų tirpimas, veido asimetrija, žvilgsnio nukrypimas į vieną pusę, negebėjimas kalbėti, apsunkinti judesiai. Imituotas paciento gabenimas atlikti kompiuterinę tomografiją, kartu su doc. A. Ekkert analizuoti tyrimų vaizdai. Moksleiviai išvydo, kaip nustatoma tiksli paciento būklė ir jam reikalingas gydymas bei priežiūra – kaip apskaičiuojami ir leidžiami vaistai, kaip dažnai matuojamas kraujo spaudimas, kaip ruošiamasi pacientui atlikti trombektomiją.
Renginio dalyvei Emilijai insulto simuliacija paliko labai gerą įspūdį: „Viskas buvo nepaprastai realistiška ir įtrauku. Ypač patiko, kad mums paaiškino smegenų kompiuterinės tomografijos vaizdus ir parodė, kaip juos vertina specialistai. Kadangi ateityje norėčiau studijuoti mediciną, ši patirtis dar labiau paskatino mane domėtis šia sritimi. Labai džiaugiuosi, kad turėjome galimybę apsilankyti VU Medicinos mokslo centre, kur mus šiltai priėmė ir atsakė į daugybę klausimų.“
Trijų simuliacijų metu moksleiviai ne tik suprato, kaip atpažinti insulto simptomus, bet ir ką reiškia priimti sprendimus, kai kiekviena sekundė yra svarbi. Be to, simuliacijoje dalyviai pamatė ir kaip medicinos darbuotojai bendrauja su paciento artimuoju užduodami tikslinius klausimus, reikalingus paciento būklei nustatyti.
„Laikas – tai smegenys“, – šią medicinoje gerai žinomą frazę citavo prof. D. Jatužis. Jis paaiškino, kad greita reakcija ir darnus specialistų darbas gali padėti išsaugoti milijonus nervinių ląstelių. „Negavusios maitinimo, žmogaus smegenys miršta itin greitai – per vieną sekundę prarandama iki 32 000 neuronų, tad žmogus „pasensta“ 8,7 valandos. Per valandą negrįžtami procesai atima tiek ląstelių, kad žmogus „pasentų“ 3,6 metų, o apskritai vienas insultas, trunkantis dešimt valandų, gali „atimti“ net 36 metus amžiaus“, – pasakojo jis.
Pasak doc. A. Ekkert, nustebino moksleivių aktyvumas ir smalsumas: „Daug jaunuolių liko ir po paskaitų, norėjo dar užduoti klausimų, padėkoti. Viena mokinė iš priėjusiųjų jau dalyvauja moksliniame projekte, kita – specialiai važiavo iš Klaipėdos. Toks susidomėjimo lygis yra iš tiesų įspūdingas. Taip pat sužavėjo, kad mokiniųklausimai buvo labai apgalvoti ir logiški – jeigu tokie bus mūsų būsimi medikai, labai džiaugiuosi“, – sakė docentė.
Minint Pasaulinę insulto dieną, svarbu ne tik didinti visuomenės informuotumą apie insulto požymius ir skubiosios pagalbos svarbą, bet ir paskatinti jaunus žmones giliau pažinti mediciną. Ši prasminga, įtraukianti ir patirtimi grįsta pažintis su insulto diagnostika bei gydymu moksleiviams tapo galimybe pažvelgti į gydytojo profesiją iš arčiau, geriau suprasti medicinos specialistų atsakomybę ir galbūt žengti pirmą žingsnį būsimos profesijos link.
About the Author
