„Šis projektas buvo geriausia, kas man iki šiol nutiko gyvenime“, – taip savaitę Lietuvoje vykusiuose „Erasmus+“ jaunimo mainuose apibūdino vienas iš Vokietijos grupės dalyvių. Iš Afganistano ir Sirijos kilusiems, šiuo metu Vokietijoje gyvenantiems 18–20 metų jaunuoliams kelionė tapo galimybe ne tik pažinti bendraamžius iš kitų Europos šalių, bet ir išbandyti save naujoje aplinkoje. Vieni įgijo daugiau pasitikėjimo kalbėti užsienio kalba, kiti mokėsi bendradarbiauti, spręsti nesutarimus ir prisiimti atsakomybę. Nors nuo jaunimo mainų jau praėjo keli mėnesiai, su dalyviais dirbantys specialistai pastebi, kad įgytos patirtys atsispindi jų kasdienybėje, o pačių jaunuolių iniciatyva jau paskatino naujo tarptautinio projekto idėją.
Jaunimo mainuose – dėmesys kasdienybėje svarbiems įgūdžiams
Gegužės 15–22 dienomis Trakų rajone, sodyboje „Riterio krantas“, vykęs „Erasmus+“ jaunimo mainų projektas „Soft Skills Academy“ subūrė jaunus žmones iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Latvijos. Projektą organizavo VšĮ „Jaunimo asmeninio tobulėjimo centras“ kartu su tarptautiniais partneriais: Vokietijoje registruota asociacija „ALEP – Neformalusis ugdymas ir patirtinė pedagogika“ („ALEP e.V. – Außerschulisches Lernen und Erlebnispädagogik“), Lenkijos sporto klubu „BENIAMINEK 03“ ir Latvijos jaunimo nevyriausybine organizacija „Attīstības platforma YOU+“. Projektas buvo skirtas ugdyti jaunų žmonių minkštuosius įgūdžius, reikalingus mokantis, dirbant ir bendraujant su kitais. Dalyviai gilinosi į emocinio intelekto, kritinio mąstymo, komunikacijos, lyderystės, komandinio darbo, konfliktų sprendimo ir tarpkultūrinio bendravimo temas.
Projekto metu jaunuoliai mokėsi atlikdami praktines užduotis, dalyvaudami komandinėse veiklose ir diskusijose bei aptardami savo patirtis. Jie taip pat patys vedė užsiėmimus, mokėsi planuoti laiką, pasidalyti atsakomybe ir kartu priimti sprendimus. Bendraudami su skirtingų šalių ir kultūrų bendraamžiais, dalyviai galėjo iškart pritaikyti tai, ko išmoko. Taip bendravimo ir komandinio darbo įgūdžius jie ugdė ne tik apie juos kalbėdami, bet ir veikdami kartu.
Kalbos barjeras – ne problema
Vokietijos partnerių organizacijos „ALEP“ atstovai prisimena, kad jų lydimiems jaunuoliams ši kelionė buvo pirmoji tokio pobūdžio tarptautinė patirtis. Dalis grupės vaikinų yra kilę iš Afganistano ir Sirijos, o į Vokietiją atvyko kaip pabėgėliai. Pasak darbuotojų, prieš kelionę jaunuoliai jautė ir smalsumą, ir nerimą dėl nepažįstamos aplinkos bei bendravimo anglų kalba. Vis dėlto jau pirmosiomis dienomis jie pradėjo aktyviau įsitraukti į bendras veiklas ir užmegzti ryšius su kitų šalių dalyviais.
Vienas Vokietijos grupės jaunuolis visą savaitę gyveno viename kambaryje su bendraamžiu iš Lietuvos. Nors iš Vokietijos atvykusio jaunuolio anglų kalbos žinios buvo ribotos, vaikinas sąmoningai nusprendė nesinaudoti vertimo programėle. Jis bandė kalbėti pats, ieškojo tinkamų žodžių, klydo, juokėsi iš nesusipratimų ir mėgino dar kartą. Ilgainiui bendravimas tapo lengvesnis, o kartu augo ir pasitikėjimas savimi. Komandinio darbo užsiėmimuose jaunuolis suprato, kad bendradarbiavimas reiškia ne tik gebėjimą išsakyti savo mintis, bet ir mokėjimą išklausyti kitus, gerbti skirtingas nuomones bei kartu ieškoti sprendimų. Sugrįžęs į Vokietiją jis pasakojo drąsiau užkalbinantis žmones, ramiau reaguojantis į konfliktines situacijas ir lengviau randantis kompromisus.
Panašių abejonių prieš atvykdami turėjo ir kitų šalių dalyviai. Vieni nerimavo dėl anglų kalbos žinių, kiti baiminosi, kad nepavyks susirasti draugų ar pritapti tarptautinėje grupėje. „Prieš atvykdama labiausiai bijojau, kad nepavyks susikalbėti ir liksiu nuošalyje. Atrodė, kad visi kiti bus drąsesni ir greičiau susidraugaus. Tačiau jau po pirmųjų dienų supratau, kad čia niekas nevertina pagal kalbos žinias ar patirtį. Išvykstu ne tik su naujomis žiniomis, bet ir su didesniu pasitikėjimu savimi“, – pasakojo projekto dalyvė iš Latvijos.
Komandinis darbas atskleidė skirtingas stiprybes
Projekto metu dalyviai mokėsi ne tik bendrauti, bet ir geriau suprasti savo vaidmenį komandoje. Vienas Vokietijos grupės jaunuolis prisiminė bendro pristatymo rengimą, kai iš pradžių kiekvienas norėjo užduotį atlikti savaip, todėl susitarti buvo sudėtinga. Tik pradėję dalytis atsakomybe ir išklausyti vieni kitus dalyviai rado bendrą sprendimą. „Esu grupės dalis, todėl negaliu tikėtis, kad kiti padarys darbą už mane“, – savo atradimą įvardijo vaikinas. Kitas dalyvis, priešingai, buvo įpratęs viską daryti pats, tačiau projekto metu suprato, kad komandoje svarbu pasitikėti kitais ir nesistengti visų užduočių atlikti vienam.
Ne mažiau reikšmingos buvo ir asmeninės įžvalgos. Vienas jaunuolis pripažino anksčiau dažnai impulsyviai reaguodavęs į situacijas, pertraukinėdavęs kitus ir dėl to patekdavęs į konfliktus. Mokymų metu išgirstas grįžtamasis ryšys paskatino jį susimąstyti apie savikontrolės svarbą. „Suprantu, kad turiu ties tuo dirbti“, – sakė dalyvis. Kitas vaikinas po projekto pradėjo sąmoningiau planuoti laiką ir siekti užsibrėžtų tikslų. Tokios patirtys atskleidė, kad praktinės užduotys gali padėti jaunuoliams pastebėti savo elgesio įpročius ir ieškoti būdų juos keisti.
Pokyčius pastebėjo ir su jaunimu dirbantys specialistai
Vokietijos organizacijos „ALEP“ darbuotojų teigimu, dalis projekto metu įgytų įgūdžių atsiskleidė jaunuoliams sugrįžus į kasdienę aplinką. Specialistai pastebėjo, kad kai kurie vaikinai tapo atviresni bendravimui, ramesni ir labiau motyvuoti mokytis. Pokyčiai buvo matomi ir įprastose socialinėse situacijose. Pavyzdžiui, du jaunuoliai, anksčiau vengdavę pasisveikindami paspausti ranką darbuotojoms moterims, po mainų pradėjo tai daryti. Kitas dalyvis, iki tol vengęs kai kurių bendrų laisvalaikio veiklų, Lietuvoje išdrįso išbandyti jam neįprastas patirtis. Darbuotojai šiuos pavyzdžius vertina kaip didesnio atvirumo naujoms situacijoms ženklus.
Specialistų teigimu, trys jaunuoliai po kelionės tapo pastebimai ramesni ir džiugesni, o visi jų lydėti dalyviai rodė didesnį norą mokytis. Darbuotojai mano, kad tam įtakos galėjo turėti ir pažintys su aktyviais bendraamžiais iš kitų šalių, kurie dalijosi savo veiklomis, pasiekimais bei ateities planais. Šios patirtys paskatino vaikinus drąsiau galvoti apie savo galimybes. Mainai tapo naudinga patirtimi ir patiems specialistams: jie pripažino, kad dirbant su sudėtingų gyvenimo patirčių turinčiais jaunuoliais kartais norisi juos pernelyg apsaugoti nuo iššūkių. Projektas priminė, kaip svarbu suteikti jaunam žmogui galimybę savarankiškai veikti, priimti sprendimus ir mokytis iš savo patirties.
Tarpkultūrinis pažinimas – daugiau nei šalių pristatymai
Svarbi projekto dalis buvo tarpkultūrinis mokymasis. Nors jaunimo mainuose dalyvavo keturių šalių komandos, jų kultūrinė įvairovė buvo dar platesnė. Iš Afganistano ir Sirijos kilę Vokietijos grupės jaunuoliai pasakojo apie savo šeimas, tradicijas, kultūrinį paveldą ir gyvenimą skirtingų kultūrų aplinkoje. Šie pokalbiai suteikė galimybę geriau pažinti bendraamžių patirtis ir suprasti, kad žmonių gyvenimo istorijos ne visada telpa į įprastus įsivaizdavimus apie vieną ar kitą šalį.
Pažintys tęsėsi ir neformalioje aplinkoje. Kultūrinių vakarų metu dalyviai pristatė savo tradicijas, muziką ir nacionalinius patiekalus. Lenkijos komanda įtraukė visus į bendrą dainavimą, o Vokietijos grupės vaikinai mokė tradicinių afganų šokių, pasakojo apie savo kultūrinį paveldą ir vaišino atsivežtais skanėstais. „Labiausiai nustebino tai, kiek daug gali sužinoti apie žmogų tiesiog jo klausydamasis. Atvykome iš skirtingų šalių, tačiau kalbėdami apie savo gyvenimą supratome, kad mus sieja daug daugiau, nei iš pradžių atrodė“, – pasakojo dalyvis iš Lietuvos.
Pasak projektą organizavusio VšĮ „Jaunimo asmeninio tobulėjimo centras“ atstovo Pauliaus Pakutinsko, tarptautiniai jaunimo mainai suteikia galimybę pažvelgti į kitus žmones be išankstinių nuostatų. „Kai nepažįstame kitų žmonių, tautų ar kultūrų, tuščias vietas dažnai užpildome stereotipais ir svetimais pasakojimais. O kartais tereikia išdrįsti užkalbinti, paklausti ir išgirsti. Man šie jaunimo mainai buvo būtent apie tai – apie gebėjimą susikalbėti net tada, kai nemoki bendros kalbos, dirbti kartu su žmogumi, su kuriuo, rodos, neturi nieko bendro, ir išdrįsti išbandyti tai, ko niekada nedarei“, – dalinasi P. Pakutinskas.
Jo teigimu, šią patirtį geriausiai apibūdina kultūrinio ledkalnio metafora: iš pradžių matome tik tai, kas yra paviršiuje, tačiau tikrasis pažinimas prasideda atradus žmogaus vertybes, patirtis ir gyvenimo istorijas. „Tikiu, kad šiandien, pasaulyje, perpildytame informacijos, medijų kuriamų vaizdinių ir išankstinių nuostatų, jauniems žmonėms kaip niekad reikia tokių sveikų kultūrinių sukrėtimų. Tokių, kurie ne griauna, o praplečia mūsų pasaulio ribas“, – pabrėžia VšĮ “Jaunimo asmeninio tobulėjimo centro atstovas.
Patirtis Lietuvoje paskatino naujo projekto idėją
Nors „Soft Skills Academy“ jau pasibaigė, dalis dalyvių iki šiol palaiko ryšius su Lietuvoje ir kitose šalyse sutiktais bendraamžiais. Vokietijos partnerių teigimu, jaunuoliai susirašinėja, dalijasi nuotraukomis, pasakoja apie savo kasdienybę ir ateities planus. Sugrįžę namo jie projekto įspūdžiais dalijosi mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ir savo bendruomenėje, o jų pasakojimai paskatino panašiomis galimybėmis domėtis ir kitus jaunuolius. Tačiau darbuotojams ypač įsiminė dalyvių noras patiems prisidėti prie naujų veiklų organizavimo. „Kada bus kitas projektas? Ką mes visi turime padaryti, kad jis įvyktų?“ – tokius klausimus jie pradėjo kelti sugrįžę iš Lietuvos.
Iš šių pokalbių gimė naujo projekto „Soft Skills for All: Open Door, Open Minds“ idėja – surengti panašią minkštųjų įgūdžių akademiją Berlyne. Vokietijos partneriai pastebėjo, kad ne visi jų organizacijos jaunuoliai turi vienodas galimybes keliauti į tarptautinius projektus. Daliai jų dėl turimų leidimų gyventi sąlygų išvykos į kitas Europos šalis yra ribojamos, todėl kartu su jaunimu nuspręsta ieškoti galimybių tarptautines veiklas organizuoti jų pačių aplinkoje. Organizacija parengė ir Vokietijos „Erasmus+“ nacionalinei agentūrai pateikė naujo projekto paraišką. Ši iniciatyva tapo konkrečiu jaunimo mainų tęstinumo pavyzdžiu – dalyviai ne tik įgijo naujų įgūdžių, bet ir pradėjo patys siūlyti idėjas bei ieškoti galimybių jas įgyvendinti savo šalyje.
„Erasmus+“ jaunimo mainų projektas „Soft Skills Academy“ finansuotas Europos Sąjungos lėšomis. Šiame straipsnyje išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autorių ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar finansavimą suteikusios institucijos požiūrį. Nei Europos Sąjunga, nei finansavimą suteikusi institucija negali būti laikomos už juos atsakingomis.
About the Author
