„Via Lietuva“ primena, kad artėjant Vėlinių savaitgaliui eismo srautai šalies keliuose tradiciškai išauga. Daug žmonių vyks lankyti artimųjų kapų įvairiuose šalies regionuose, todėl vairuotojams svarbu iš anksto planuoti keliones, pasilikti daugiau laiko ir būti atidiems kelyje. Taip pat nuo lapkričio 1 d. įsigalioja sezoniniai Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimai – automagistralėse ir greitkeliuose didžiausias leistinas važiavimo greitis mažėja iki 110 km/val., o nuo lapkričio 10 d. turi būti naudojamos žieminės padangos.
„Vėlinių savaitgalį daugelis mūsų leisimės į keliones po visą Lietuvą. Tai taip pat metas, kai pajuntame, kokia brangi yra žmogaus gyvybė. Šį savaitgalį keliuose bus daugiau automobilių ir pėsčiųjų, o trumpėjančios dienos ir permainingi orai pareikalaus dar daugiau atidumo. Nuo lapkričio 1-osios automagistralėse ir greitkeliuose mažėja leistinas greitis, artėja ir terminas pasikeisti padangas. Tačiau saugumas prasideda ne nuo taisyklių ar nustatytų datų, o nuo mūsų pačių sprendimų. Neskubėkime, būkime kantrūs vieni kitiems ir pasirūpinkime savo bei kitų eismo dalyvių saugumu“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Nuo lapkričio 1-osios mažėja leistinas važiavimo greitis automagistralėse ir greitkeliuose
Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. automagistralėse ir greitkeliuose didžiausias leistinas greitis lengviesiems automobiliams, krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklams ir triračiams mažėja iki 110 km/val. Kituose keliuose maksimalus leistinas važiavimo greitis nesikeičia: keliuose su asfalto ar betono danga jis išlieka 90 km/val., kituose keliuose – 70 km/val.
„Via Lietuva“ primena, kad visada svarbu pasirinkti saugų važiavimo greitį, kuris būna mažesnis už leistiną maksimalų arba lygus jam. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą.
Automagistralių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Kauno ir A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruože nuo Garliavos iki Marijampolės veikia dinaminis greičio valdymas. Kintami informacijos ženklai (KIŽ) informuoja apie tuo metu galiojantį leistiną važiavimo greitį – esant palankioms sąlygoms jis gali būti didesnis, o pablogėjus oro ar eismo sąlygoms – sumažinamas. Praėjusį žiemos sezoną palankiomis sąlygomis šiuose ruožuose buvo leidžiama važiuoti iki 130 km/val. greičiu.
„Šiuo metų laiku keliuose turime būti atidesni – rudenį dažniau lyja, tvyro rūkas, keliai būna šlapi ar slidūs, o vakare greičiau temsta. Per Vėlines keliuose bus daugiau automobilių ir pėsčiųjų, todėl verta neskubėti, kelionę planuoti iš anksto, pasilikti jai daugiau laiko. Svarbiausia – važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus būtų galima saugiai reaguoti į besikeičiančią situaciją kelyje“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.
Iki lapkričio 10-osios – laikas pasikeisti padangas
Dar vienas sezoninis pokytis – nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.
Žiemos sezonui padangas reiktų rinktis atsižvelgiant į tai, kokiais keliais dažniausiai tenka važinėti. Padangos užtikrina tinkamą sukibimą su kelio danga, todėl labai svarbu, kad padangos būtų nenudėvėtos, protektoriaus gylis, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, būtų ne mažesnis nei 3 mm. Turint omenyje dažnai dėl orų prastas eismo sąlygas, rekomenduojamas protektoriaus gylis turėtų būti didesnis, pvz., 6 mm.
Padangos yra viena iš pagrindinių automobilio dalių, nuo kurių priklauso saugumas keliuose ir važiavimo kokybė. Vertėtų prisiminti, kad naudojant padangas, kurios neskirtos važiuoti žiemą arba kurių protektoriaus rašto gylis neatitinka reikalavimų, panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas.
Dygliuotas padangas rekomenduojama rinktis, jei daugiausia tenka važinėti užmiesčio, sunkiai išvažiuojamais keliais. Naudojant dygliuotas padangas, ant automobilio galo turi būti priklijuotas nustatytas skiriamasis ženklas – baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Primename, kad dygliuotas padangas galima eksploatuoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d.
Daugiau automobilių ir pėsčiųjų – daugiau atidumo
Vėlinių savaitgalį prie kapinių eismas bus intensyvesnis – formuosis didesnės automobilių eilės, dalis vairuotojų stos šalikelėse, o važiuojamojoje dalyje ir jos prieigose bus daugiau pėsčiųjų. Todėl artėjant prie kapinių verta sumažinti greitį, padidinti atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir būti pasiruošus reikalui esant sustoti. Susidarius automobilių eilei, nereikėtų jos bandyti apvažiuoti staigiais manevrais ar išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, jei tai nėra saugu ir leidžiama.
Rudenį kelionėms daugiau įtakos turi ir oro sąlygos. Ant šlapios, purvinos ar slidžios kelio dangos stabdymo kelias pailgėja, todėl reikėtų važiuoti lėčiau ir vengti staigių manevrų bei intensyvaus stabdymo. Lyjant ar tvyrant rūkui matomumas suprastėja, o anksti temstant pėsčiuosius ir kitus eismo dalyvius pastebėti tampa sunkiau.
Į ilgesnę kelionę verta išvažiuoti anksčiau ir pasilikti laiko nenumatytiems eismo trukdžiams, kad nereikėtų skubėti. Prieš kelionę reikėtų pasitikrinti maršrutą, ar nėra eismo ribojimų dėl vykstančių kelio darbų.
Pėstieji, eidami užmiesčio keliais kelkraščiu, turėtų judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį ir pasirūpinti, kad būtų gerai matomi – dėvėti šviesą atspindinčius drabužius, segėti atšvaitą ar neštis šviečiantį žibintą.
Apie AB „Via Lietuva“
„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų
About the Author
