Potvyniai Pakistane, migracijos patirtys ir Lietuvos pajūrio plėtros dilemos atsidūrė Klaipėdos universiteto (KU) bendruomenės diskusijų centre. Spalio 29 d. LCC tarptautiniame universitete KU kartu su partneriais surengė tarptautinę konferenciją „Connecting the Dots – Connecting the People“. Joje mokslininkai, studentai, pilietinės visuomenės ir viešojo sektoriaus atstovai ieškojo sąsajų tarp klimato, ekonominių bei socialinių iššūkių.
„Kuriame ir dalijamės žiniomis, ugdome ateities kartas. Taip pat turime atsakomybę dalintis akademinėmis žiniomis su visuomene. Tikiuosi, kad ši konferencija padės ne tik įžvelgti sąsajas, bet ir užmegzti naujų ryšių tarp žmonių bei idėjų, kurie išliks ir jai pasibaigus“, – konferencijos dalyviams sakė KU studijų prorektorė doc. dr. Rasa Grigolienė.
Konferencijos programoje akademinius pranešimus ir politines diskusijas papildė keturios lygiagrečios dirbtuvės. Jose aptarti klimato ir ekonominio teisingumo, prekybos, migracijos, žmogaus teisių bei skirtingų bendruomenių atstovavimo klausimai.
Studentų istorijose – potvyniai ir namų paieškos
Asmeninį šių temų poveikį atskleidė KU studentų pasisakymai. Studentas iš Pakistano Usama Habib Khan pasakojo apie 2022 m. potvynius, palietusius jo šeimą ir gimtojo kaimo gyventojus. Galimybės pasitraukti į saugesnę vietą ir išgabenti namų daiktus bei gyvulius priklausė nuo turimų išteklių. Ši patirtis, pasak studento, atskleidė klimato kaitos paskatinto priverstinio persikėlimo sudėtingumą ir poreikį ieškoti bendrų sprendimų.
„Sudėtingoms problemoms spręsti reikia bendradarbiavimo. Negalime tikėtis, kad viskuo pasirūpins vienas žmogus, vyriausybė ar konkreti nevyriausybinė organizacija. Kiekvienas iš mūsų pirmiausiai turi padėti savo kaimynui – tiek, kiek gali“, – sakė U. H. Khan.
KU magistrantė iš Indijos Fatima Uz Zama dalijosi gyvenimo skirtingose šalyse patirtimis, susidūrimais su korupcija ir rasizmu. Vaikystę praleidusi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, vėliau ji persikėlė į Indiją, o galiausiai studijuoti atvyko į Lietuvą. Šias patirtis lydėjo klausimai apie tapatybę ir namus.
„Nuolat savęs klausiu: kur mano vieta, kur mano namai? Ar gali būti taip, kad ir šios vietos nebegalėsiu vadinti namais ir vėl turėsiu išvykti? Nežinau, ką atneš ateitis, bet turiu daryti viską, kad kažką pakeisčiau“, – kalbėjo F. Uz Zama.
Kad būtų girdimi skirtingi balsai
Klausimas, kieno balsai girdimi viešosiose diskusijose ir kieno žinios laikomos svarbiomis, buvo nagrinėjamas ir KU prof. dr. Aldžio Gedučio vestose dirbtuvėse „Whose Story Counts?“ Dalyviai dalijosi asmenine patirtimi apie augimą daugiakalbėje aplinkoje. Pabrėžta, kad akademinei bendruomenei svarbu įsiklausyti į žmones, kurių problemas ji nagrinėja, ir suprantamai perteikti mokslines žinias. Kaip praktinis žingsnis įvardytas koalicijų, kurios suteiktų žmonėms erdvės patiems pasakoti savo istorijas ir pasiūlyti alternatyvą vyraujantiems naratyvams, kūrimas. Taip pat akcentuota, kad ieškant bendrų taškų svarbu išsaugoti kalbų ir jomis perteikiamų žinių įvairovę, įskaitant rečiau vartojamas kalbas.
Kainų augimas ir demokratijos atsparumas
Pasaulinių krizių ekonomines ir politines pasekmes aptarė KU dėstytoja Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili. Ji atkreipė dėmesį, kad priklausomybė nuo išteklių ir prekybos kelių, nevienodos šalių galimybės bei tarptautinės teisės pažeidimai lemia, jog regioninių konfliktų padariniai per laivybą, energijos tiekimą ir žemės ūkį pasiekia kitas pasaulio dalis. Diskusijoje svarstyta, kaip mažinti strategines priklausomybes, stiprinti tarptautinius reagavimo į sutrikimus mechanizmus ir pasitelkti Baltijos bei Rytų Europos šalių patirtį atremiant išorinį ekonominį ir saugumo spaudimą.
„Gyvename aplinkoje, kuri negarantuoja ateities. Ypač sudėtinga mažoms šalims. Pavyzdžiui, kaip pasaulį paveikė konfliktas Irane ir Hormūzo sąsiauryje. Pakilo naftos, energijos, trąšų kainos. Europai tai nėra gyvybės ar mirties klausimas. Tačiau blogiausia, kad daugybė europiečių dėl kainų augimo pradėjo kaltinti demokratiją kaip nepakankamai efektyvią valdymo formą. Todėl išaugo kraštutinės dešinės, kairės ir populistinių partijų populiarumas. Ir tai yra didžiulė problema“, – kalbėjo KU dėstytoja.
Pajūrio plėtra tarp naujų žinių ir skirtingų interesų
Pasaulinių pokyčių ir vietos bendruomenių interesų sąsajas nagrinėjo KU Jūros tyrimų instituto mokslininkė prof. dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė. Ji aptarė, kaip sudėtinga pajūrio plėtros sprendimuose suderinti naujus mokslo duomenis, aplinkosaugą ir gyventojų interesus. Kaip pavyzdį mokslininkė pateikė Šventosios uostą, kurio naujų molų statyba oficialiai pradėta rugsėjį. Ji svarstė hipotetinį uosto perprojektavimo atvejį: kaip pasikeitusius duomenis suderinti su anksčiau patvirtintais sprendimais ir neuždelsti jų įgyvendinimo.
„Buriuotojai skundžiasi, kad uostas prastai suprojektuotas, gyventojai sako, kad niekas su jais nesitarė. Visos derinimo procedūros atliktos prieš daugiau nei 20 metų. Šiandien mes turime visiškai naujus duomenis apie klimato kaitą. Bet jei performuosime Šventosios uostą pagal juos, jį statyti geriausiu atveju pradėsime 2055-aisiais. Kyla natūralus klausimas, ką daryti. Tačiau vieno teisingo atsakymo nėra“, – sakė prof. dr. L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Konferenciją organizavo Klaipėdos universitetas, LCC tarptautinis universitetas ir Vartotojų aljansas. Renginį globojo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Pilietinės visuomenės organizacijų grupė.
About the Author
