Pasibaigę aktyvūs ūkio darbai reiškia viena – užbaigtas šių metų žemės ūkio sezonas. Pagrindinis kiekvieno sezono sėkmės įvertinimas – nukulto derliaus skaičiai. Kaip rodo pirminiai rezultatai, bendri derliaus rodikliai primena pernykščius. Tačiau šiemet statistikoje labiausiai išsiskiria pupos, kurių ir kiekis, ir kokybė – labai geri, rašoma Linas Agro pranešime žiniasklaidai.
Kaip vertina Linas Agro Grūdinių kultūrų pirkimo vadovas Justas Eimontas, bendras šalies grūdinių ir kitų kultūrų derlius gali siekti apie 7,5–8 mln. tonų. Palyginti su praėjusiais metais, bendras derliaus kiekis galėjo padidėti keliais šimtais tūkstančių tonų.
„Žinoma, galutiniai šių metų derliaus rezultatai paaiškės tik tada, kai visas derlius paliks sandėlius ir iškeliaus į eksporto rinkas. Tačiau dabartiniai skaičiai rodo, jog šiemet, nepaisant tikrai nepalankių oro ir kitų sąlygų, derlius – ne prastesnis nei pernai. Labiausiai išsiskiria pupų eilutė: palyginti su ankstesniais laikotarpiais, jų užauginta kone rekordiškai daug“, – sako J. Eimontas.
Jis patikslina, kad bendras šių metų pupų derlius turėtų siekti mažiausiai 450 tūkst. tonų. „Palyginti su pernai, kai jų derlius siekė 256 tūkst. tonų, šiemet jų užauginta beveik dvigubai daugiau. Tai dabar turime rekordiškai didelį šių ankštinių derlių – per visą dešimtmetį.“
Remiantis bendrovės užsakymu šių metų sausį atlikta Lietuvos ūkininkų apklausa, beveik pusė (48 proc.) ūkininkų tikėjosi užauginti panašų į pernykštį derlių. Tuo metu kas ketvirtas (26 proc.) apklaustasis buvo nusiteikęs optimistiškiau – tikėjosi sulauksiant geresnio derliaus.
Miežiai – irgi beveik rekordiniame lygmenyje
Dar viena, šiemet grūdų supirkėjus nustebinusi kultūra – miežiai, kurių galėjo būti užauginta apie 750 tūkst. tonų. Kaip rodo Linas Agro duomenys, jų derlius – arti rekordinio lygmens.
Pasak J. Eimonto, nors šiais metais deklaruotų miežių plotų buvo mažiau, derliaus užauginta daugiau. Skaičiuojama, kad derlingumas galėjo svyruoti tarp 5–10 tonų iš hektaro.
„Tai – įspūdingi skaičiai, žinant, jog dalis žieminių miežių plotų iššalo, todėl ūkininkams teko juos atsėti vasariniais. Nepaisant to, ženkliai geresnis derlingumas fiksuotas tiek vasarinių, tiek ir žieminių miežių plotuose. Miežiai mūsų šalyje daugiausiai auginami pašarui arba salyklui, o didžioji dalis jų – eksportuojami. Tad šiemet į pasaulį pateks daugiau Lietuvoje užaugintų miežių“, – teigia grūdinių kultūrų ekspertas.
Gerais rezultatais džiaugiasi ir Biržų rajone ūkininkaujantis Evaldas Patkauskas. Daugiau nei 400 hektarų užimančiame ūkyje auga kviečiai, miežiai, rapsai, pupos ir kukurūzai. Anot ūkininko, būtent miežiai šiemet pasirodė geriausiai.
„Nors iššūkių šiemet buvo nemažai – prastos oro sąlygos, brangios žaliavos, pavyko pasiekti gerą derlingumą – nukūlėme apie 6 tonas iš vieno hektaro. Palyginti su ankstesniais metais, šiemet miežių rezultatai buvo ekonomiškai naudingesni: prieš sėją dirvą palaistėme organiniu digestatu, panaudojome keletą augalų apsaugos produktų ir gavome tikrai gerą derlių. Be to, šiemet miežių kaina – itin gera, tad ir ūkio finansiniai rezultatai – neprasti“, – sako E. Patkauskas.
Rapsų – netoli milijono tonų, kviečių – ir toliau nukuliama daugiausia
Pakankamai gerus rezultatus šiais metais demonstruoja ir rapsai. Kaip skaičiuoja Linas Agro ekspertai, vidutinis derlingumas siekė apie 3–4 tonas iš hektaro, o jų galėjo būti nukulta apie 950 tūkst. tonų.
„Įdomu tai, kad šiais metais rapsų plotų buvo deklaruota mažiau nei prieš metus, tačiau derlingumas pasiektas netgi didesnis. Jei metais anksčiau vidutinis derlingumas svyruodavo apie 2–2,5 tonos iš hektaro, šiemet derlingumas – pastebimai išaugo. Tad bendras derliaus rezultatas nenusileidžia ankstesniam sezonui“, – teigia J. Eimontas.
Jam pritaria E. Patkauskas, teigdamas, kad šiemet pavyko pasiekti tikrai gerą rapsų derlingumą. „Kaip ir su miežiais, į rapsus investavome sąlyginai nedaug. Vis dėlto, tikslingai parinktos priemonės ir palankios oro sąlygos leido pasiekti nemažus rezultatus – 4,4 tonos iš vieno hektaro.“
Tuo metu bendroje derliaus lentelėje, kaip ir anksčiau, pirmauja kviečiai: vertinama, kad jų šiemet galėjo būti nukulta apie 5 mln. tonų. Vis dėlto, nerimą visoje šalyje pasėjo šiuos javus užpuolusi fuzariozė.
„Nenuspėjamos oro sąlygos – perteklinė drėgmė, temperatūrų šuoliai – atsiliepė kviečių kokybei: dalį jų paveikė klastingoji fuzariozė ir jos sukelti mikotoksinai. Šios problemos iššūkius kelia tiek ūkininkams, tiek ir supirkėjams. Tačiau ligų nepaveiktų kviečių kokybė šiemet – geresnė, tiek bendrąja prasme, tiek ir pagal pavienius rodiklius. Turime pakankamai aukštą baltymingumą, taip pat glitimo ir kritimo lygius, o ir bendras derlius – tikrai įspūdingas“, – komentuoja Linas Agro Grūdinių kultūrų pirkimo vadovas J. Eimontas.
Apie AB Linas Agro
AB Linas Agro – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 9 įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB Akola group.
About the Author
