2026 m. rugsėjo 3 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Nepriklausomoje Lietuvoje gyvename trisdešimt šešerius metus, tačiau iki šiol vis dar tenka kalbėti opia tema – dėl valstybės paramos trūkumo asmenims, kurie įvairiais būdais nukentėjo nuo 1939–1990 metų okupacijų.
Man, kaip partizano ir tremtinės dukrai, šie žmonės labai rūpi, tad ir praėjusioje, ir šioje Seimo kadencijose siekiau ir siekiu jiems įtvirtinti teisę į didesnę nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, taip pat valstybės finansuojamas medicininės ir socialinės reabilitacijos paslaugas.
Praėjusioje kadencijoje Seimas pritarė mano inicijuotoms Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo pataisoms. Pagal jas asmenims, kurie gimė buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, pasibaigus tėvų kalinimo ar tremties laikui, jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomi administraciniai ir kitokie galimybių suvaržymai, dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą, yra suteiktas tremtinio statusas.
Š. m. rugpjūčio 17 d. užregistravau Valstybinių pensijų įstatymo 8 ir 13 straipsnių pakeitimo projektą. Stengsiuosi, kad šį projektą Seimas apsvarstytų rudens sesijoje.
Jeigu jam bus pritarta, politiniams kaliniams ir tremtiniams bei kitiems nukentėjusiems asmenims valstybinės pensijos dydis pakils 111 eurų ir bus 259,98 eurų.
Pagrindinis pateikto projekto tikslas – užtikrinti teisingesnę valstybės paramą asmenims, kuriems šiuo metu mokamos mažiausios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, tuo pačiu mažinant pensinio pobūdžio išmokų atotrūkį, žinant, kad politiniams kaliniams, tremtiniams, grįžusiems gyventi į sovietų okupuotą Lietuvą, buvo taikomi ribojimai įgyti aukštąjį išsilavinimą bei gauti geriau apmokamą darbą, kas lėmė šios asmenų grupės mažesnio dydžio senatvės pensijas.
Noriu priminti, kad Lietuvoje valstybinės pensijos mokamos nuopelnų šaliai turintiems asmenims, tam tikrų profesijų atstovams, nukentėjusiems asmenims bei jų šeimoms. Šiuo metu mažiausia mokama valstybinė pensija yra 148,56 eurų – nukentėjusiems asmenims, o didžiausios siekia 1237,50 eurų – Prezidento sutuoktiniui ir 1362,60 eurų – vidutinė teisėjų valstybinė pensija.
Pensijos atitinkamai pakiltų ir nukentėjusiems asmenims, kurie dėl patirtų politinių represijų neteko dalyvumo, (darbingumo): netekusiems 75 ir daugiau proc. dalyvumo (darbingumo) – 334,26 eurų; netekusiems 60–70 proc. dalyvumo (darbingumo) – 304,55 eurų; netekusiems 45–55 proc. dalyvumo (darbingumo) – 274,84 eurų.
Praėjusioje kadencijoje ne visus suplanuotus darbus pavyko atlikti. Tad š. m. kovo 12 d. iš karto po Seimo nario priesaikos vykusiame bendražygių, bičiulių ir artimųjų būryje pažymėjau, kad mano prioritetas yra Lietuvos laisvės kovų atminties išsaugojimo, politinių kalinių, tremtinių, partizanų ir kitų nuo okupacijų nukentėjusių asmenų oraus gyvenimo užtikrinimo ir panašūs klausimai.
Mano siekiai šioje kadencijoje, neskaitant darbo Kaimo reikalų ir Ateities komitetuose:
padidinti nukentėjusiems asmenims mokamų valstybinių pensijų dydį; suteikti galimybę politiniams kaliniams, tremtiniams ir partizanams kartą per metus gauti nemokamą sanatorinį gydymą; sudaryti galimybę penkis ir daugiau vaikų išauginusioms(-iems) motinoms (tėvams) tremtinėms (-iams) gauti ne vieną, bet dvi valstybines pensijas; visapusiškai gerinti nukentėjusiems asmenims teikiamų socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Aktyviai aiškinuosi ir kitus nukentėjusių asmenų kultūrinius, sveikatos apsaugos, transporto, socialinių paslaugų ir kitus poreikius, kad būtų didinamas jiems teikiamų lengvatų skaičius, taip parodant valstybės dėmesį ir padėką.
Mano užsakymu Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius atliko analitinę apžvalgą, lyginamąjį tyrimą apie statuso suteikimo teisinius aspektus, lengvatas ir socialines garantijas nuo okupacijų nukentėjusiems asmenims Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Šio tyrimo informaciją naudosiu kaip mums artimų, nuo okupacijų taip pat nukentėjusių valstybių gerąją patirtį, siekdama įtvirtinti papildomas lengvatas šiems asmenims.
Turiu vilties, kad nuo okupacijų nukentėję žmonės bus išklausyti ir išgirsti.
Bendradarbiaudama su vykdančiosiomis institucijomis, ieškosiu visų galimų sprendimų padėti, kad žmonių, iškentėjusių Sibiro šaltį, badą, netektis, okupantų ir jų pakalikų kankinimus ir patyčias, senatvė būtų ori.
Daugiau informacijos:
Angelė Jakavonytė
Seimo narė
Kaimo reikalų komiteto narė
Tel. (0 5) 209 6401, mob. 0 814 027 79
El. p. angele.jakavonyte@lrs.lt
About the Author
