Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius
Klimato kaita apibūdinama kaip vienas iš rimčiausių mūsų laikų iššūkių, o Europa yra linksniuojama, kaip sparčiausiai šylantis žemynas. Naujoji realybė reiškia, kad būsto atsparumas klimato pokyčiams jau nebėra tik architektų ar inžinierių reikalas. Tai tampa kasdieniu saugumo klausimu kiekvienam, planuojančiam statyti, rekonstruoti ar įsirengti namus.
Mūsų šaliai būdavo būdingas gana švelnus klimatas, nekeliantis per didelių iššūkių. Tačiau situacija keičiasi: intensyvios karščio bangos, smarkūs krituliai ir nenuspėjamos audros periodiškai pasikartoja kiekvienais metais, atskleisdami būstų ir individualių namų pažeidžiamumą.
Namas, kuris buvo laikomas gerai suprojektuotu prieš 20 metų, nebūtinai bus pakankamai atsparus ateinančių dešimtmečių orams. Šiandien svarbu ne tik šiltos sienos ir sandarūs langai, bet ir tai, kur sklype nutekės vanduo, kaip vėdinsis patalpos per didelius karščius, ar stogas atlaikys šlapią sniegą atodrėkio metu ir stiprų vėją per audras, ar lietaus surinkimo sistema nebus per silpna intensyviai liūčiai ir ar šildymo sistema bus patikima stojus ilgesnės trukmės speigui.
Pavyzdžiui, šių metų pirmasis ketvirtis mums priminė, kokia atšiauri gali būti žiema Lietuvoje: gyventojams sukelti šalčio ir sniego nuostoliai sudarė 38 proc. visų „Lietuvos draudimo“ fiksuotų būsto žalų, kurių apskritai šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, buvo fiksuota net 73 proc. daugiau, o už jas išmokėta 15 mln. eurų daugiau.
Pastarųjų metų vasaros taip pat pažeria nemalonių staigmenų. Šių metų vasara, pagal gamtos jėgų sukeltų žalų mastą – nuožmesnė nei pernykštė. Mūsų duomenimis, užregistruotų įvykių skaičius šiemet yra maždaug 100 žalų didesnis, o nuostoliams atlyginti rezervuota suma jau pasiekė 1,7 mln. eurų – apie 30 proc. daugiau nei klientams išmokėta per visą praėjusių metų vasarą.
Svarbu tai, kad dalį klimato keliamų rizikų galima sumažinti dar sklypo pasirinkimo ir projektavimo etape. Būsimiems namų šeimininkams rekomenduojama įvertinti, ar sklypas nėra žemiausioje vietoje, ar šalia nėra potvynių rizikos zonų, ar aplinkos infrastruktūra pajėgi susitvarkyti su liūčių vandeniu.
Atsparumas karščiui
Europos aplinkos agentūra nurodo, kad karščio bangos Europoje tampa ilgesnės, dažnesnės ir intensyvesnės. Jų metu kondicionierius gali tapti pagalbine priemone, bet jis neturėtų būti vienintelis išsigelbėjimas.
Jei namas netinkamai orientuotas, langai neapsaugoti, o vėdinimas neapgalvotas – gyventojai taps priklausomi nuo elektros ir mechaninio vėsinimo. Didesnis vėsinimui reikalingų išteklių poreikis ateityje gali lemti ne tik didesnes išlaidas elektros energijai, bet ir sukelti elektros tiekimo trikdžius.
Todėl projektuojant būstą, vis daugiau dėmesio rekomenduojama skirti namo orientacijai. Dideli pietiniai ar vakariniai langai suteiks daug šviesos, bet be šešėlio lauke jie vasarą tampa kaitros šaltiniu. Tinkamai suplanuotos stogo užlaidos, pergolės, išorinės žaliuzės, medžiai ar kiti šešėlį kuriantys sprendimai leidžia sumažinti kaitros poveikį, bet išlaikyti natūralią šviesą ir išnaudoti saulės šviesą žiemą.
Svarbus ir natūralus vėdinimas, todėl namuose verta numatyti galimybę sukurti skersvėjį, kai oras gali judėti per skirtingas pastato puses. Dar vienas sprendimas – aukščiau įrengti langai ar stoglangiai, per kuriuos karštas oras galėtų natūraliai pasišalinti.
Lietus – ne tik stogo klausimas
Kita didėjanti rizika – intensyvūs krituliai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos platformoje nurodoma, kad Lietuvoje iki 2100 m. vidutinis metinis kritulių kiekis gali didėti 3,7-13,5 proc., o didžiausi pokyčiai numatomi šaltuoju metų laiku. Taip pat prognozuojamas didesnis kritulių intensyvumas ir gausių kritulių periodiškas pasikartojimas.
Tai reiškia, kad statant būstą, reikėtų vertinti grunto laidumą ir tai, ar stipraus lietaus metu vanduo netekės link namo. Atitinkamai patartina formuoti nuogrindas, įrengti lietaus sodus, infiltracinius šulinius ar kitas vietines vandens sugėrimo sistemas.
Ne mažiau svarbus ir stogo dangos pasirinkimas bei lietaus nuvedimo sistema. Tradiciniai latakai ir lietvamzdžiai gali būti per silpni staigioms, intensyvioms liūtims, todėl projektuojant namą verta numatyti pakankamo skersmens lietvamzdžius, stogo nuolydį, kuris neleistų vandeniui kauptis, ir sprendimus, apsaugančius nuo vandens patekimo į konstrukcijų jungtis. Tuo tarpu stogo dangą patartina rinktis nepamirštant, kad ji turės atlaikyti ir intensyvėjančias krušas.
Audros ir vėjas tik intensyvės
Stiprėjant audroms, daugėja žalų, susijusių su stogais, fasado elementais, terasomis, stoginėmis, tvoromis, saulės elektrinėmis ir kitomis prie namo tvirtinamomis konstrukcijomis.
Kuo daugiau lengvų, didelio ploto ir prastai pritvirtintų elementų, tuo didesnė rizika, kad audra juos pažeis arba nuplėš. Tad projektuojant namą, verta atidžiai įvertinti ne tik pagrindines konstrukcijas, bet ir visas išorines detales. Stogo dangos tvirtinimas, kaminai, lietvamzdžiai, fasado plokštės, terasos stoginė, pavėsinė ar saulės moduliai turi būti parinkti ir sumontuoti, atsižvelgiant į vėjo apkrovas. Kokybiškas montavimas ir periodinė priežiūra yra ne mažiau svarbūs nei geri projektiniai sprendimai.
Šaltos žiemos – retesnės, bet jų bus
Pastarieji metai gyventojus pratino prie švelnesnių žiemų, tačiau praėjusi žiema priminė, kad ekstremalesni šalčio periodai vis dar gali sugrįžti. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ši žiema buvo keturiolikta šalčiausia Lietuvoje nuo 1961 m.
Tai svarbi pamoka statantiems ar rekonstruojantiems individualų būstą. Net jei itin šaltos žiemos kartosis rečiau, namas turi būti pasiruošęs speigo iššūkiams. Šiemet iš klientų patirties pamatėme, kad šildymo sistema, kuri patikimai veikia iki maždaug -15 laipsnių temperatūros, užsitęsus didesniems šalčiams gali pavesti. Ir tai įvyksta tuo metu, kai šilumos namams reikia labiausiai. Todėl šildymo sistema ir kokybiškas jos montavimas yra tos sritys, kuriose noras sutaupyti gali virsti gerokai didesniais nuostoliais.
Panašiai reikėtų vertinti ir lauko vamzdynus. Šylant žiemoms kai kurie gyventojai linkę manyti, kad įšalo rizika mažėja, todėl vandentiekio ar kitus vamzdžius galima įrengti sekliau. Tačiau šaltesnė žiema parodė, kad toks sprendimas gali baigtis užšalusiais vamzdynais, vandens tiekimo sutrikimais ir brangiu remontu. Taip pat, gilus įšalas „iškilnoja“ per sekliai įbetonuotas tvorų, lauko vartų ar laiptų konstrukcijas.
Taigi, klimatui tampant vis labiau nenuspėjamam, planuoti būstą reikia taip, kad jis atlaikytų ir karščio bangas, ir liūtis, ir audras, ir retus, bet vis dar galimus speigo epizodus. Kartu verta galvoti ir apie prevenciją: sprendimus, kurie padeda anksti pastebėti žalą, ją sustabdyti automatiškai (pavyzdžiui, vandens įvado automatinė uždarymo sklendė su nuotėkio monitoringu) arba sumažinti jos mastą (pavyzdžiui, šilumos daviklis virš kaitlentės).
About the Author
