Evaldas Luneckas, „Swedbank“ vyresnysis finansinių produktų pardavimų specialistas
Europoje svilina karštis, finansų rinkose – ne ką vėsiau. Ekstremali temperatūra ir sausra trikdo transportą bei energetiką, o investuotojai vertina prieštaringus signalus: silpnėjanti JAV darbo rinka didina lūkesčius dėl palankesnės FED politikos, tačiau geopolitinė įtampa ir aukštesnės energijos kainos primena apie išliekančią infliacijos riziką. Veiksmo netrūksta, tad pažvelkime į svarbiausius pastarųjų savaičių įvykius detaliau.
Ekstremalus karštis tampa rizika Europos ekonomikai
Europa išgyvena penktąją šių metų karščio bangą. Prancūzijoje, Italijoje ir Pietryčių Europoje temperatūra artimiausiomis dienomis bus 4-6 °C aukštesnė nei įprastai, o Paryžiuje ir Romoje gali viršyti 36 °C. Užsitęsęs karštis ir sausra jau smarkiai paveikė Europos upes – Reino ir Dunojaus vandens lygis priartėjo prie rekordinių žemumų.
Sausra veikia ne tik logistiką. Žemas upių vandens lygis riboja kai kurių branduolinių elektrinių veiklą Prancūzijoje ir Vengrijoje, nes jų reaktoriams aušinti būtini pakankami vandens ištekliai. Tad ekstremalūs orai vis labiau tampa ne tik klimato, bet ir Europos ekonomikos bei energetikos rizika.
Netikėtas JAV darbo rinkos susilpnėjimas mažina spaudimą FED
Praėjusios savaitės JAV darbo rinkos duomenys netikėtai nuvylė investuotojus ir sustiprino nuogąstavimus dėl ekonomikos augimo lėtėjimo. Rugpjūčio 7 d. paskelbta ataskaita parodė, kad liepą JAV ekonomikoje buvo panaikinta 23 tūkst. darbo vietų, nors rinkos tikėjosi 80–83 tūkst. naujų darbo vietų. Be to, gegužės ir birželio užimtumo rodikliai buvo sumažinti dar 103 tūkst. darbo vietų. Nors nedarbo lygis sumažėjo iki 4,1 %, tai daugiausia lėmė mažėjantis gyventojų dalyvavimas darbo rinkoje.
Silpni duomenys sumažino lūkesčius dėl Federalinio rezervų banko palūkanų normų didinimo, todėl investuotojų reakcija akcijų rinkose buvo teigiama: S&P 500 indeksas pasiekė naują visų laikų rekordą, o MSCI All Country World indeksas per aštuonias prekybos sesijas kilo jau septintą kartą.
JAV ir Japonijos valiutos intervencija: trumpalaikis poveikis ir išliekantis spaudimas jenai
JAV ir Japonija atliko koordinuotą valiutos intervenciją, siekdamos sustiprinti Japonijos jeną. Tokio lygio bendradarbiavimas tarp šių šalių nebuvo matytas jau kelis dešimtmečius. Intervencijos metu JAV pardavė eurus ir pirko jenas, iš anksto apie tai neinformavusios Europos politikų. Turto valdytoja „BlackRock“ šį žingsnį įvertino kaip didinantį geopolitinę riziką bei mažinantį ilgalaikių vyriausybių obligacijų patrauklumą. Todėl praėjusios savaitės pradžioje finansų rinkos išliko itin budrios, vertindamos galimos naujos intervencijos tikimybę.
JAV ir Japonijos intervencija iš pradžių buvo sėkminga: iki rugpjūčio 3 d. USD/JPY kursas sumažėjo nuo beveik 164 iki 155,23. Tačiau rinkos poveikį greitai absorbavo, ir iki rugpjūčio 10 d. jena jau buvo praradusi apie pusę po intervencijos pasiekto sustiprėjimo, o USD/JPY kursas pakilo iki 159,29.
Šį rytą kursas viršijo 159,34 ir vėl artėja prie svarbios 160 jenų už dolerį ribos, kuri laikoma reikšmingu psichologiniu bei techniniu lygiu. Nors rizikos draudimo fondai pastarosiomis savaitėmis reikšmingai sumažino trumpąsias jenos pozicijas, rinkos dalyviai išlieka atsargūs.
Energetikos rinkos: naftos kainas toliau veikia geopolitinė įtampa
Energetikos rinkų dėmesio centre išlieka nafta ir situacija Artimuosiuose Rytuose. Šiuo metu „Brent“ naftos kaina siekia 89,76 JAV dolerio už barelį, o WTI – 84,04 JAV dolerio. Prekyba išlieka itin nepastovi, nes investuotojai vertina prieštaringus signalus dėl galimo Irano ir Vakarų šalių susitarimo.
Antradienį „Brent“ kaina buvo trumpam pakilusi iki 90 JAV dolerių už barelį ribos po naujų griežtų D. Trumpo pareiškimų Irano atžvilgiu. Vis dėlto vėliau kainos atsitraukė, kai pasirodė ženklų, jog JAV ir Iranas gali artėti prie susitarimo, ir „Brent“ vėl nukrito žemiau 88 JAV dolerių už barelį.
Nepaisant kainų svyravimų, pasaulinėje rinkoje išlieka didelis dyzelino trūkumas. Tai atsispindi ir istoriškai dideliame dyzelino bei „Brent“ naftos kainų skirtume, kurį lemia tiek transportavimo sutrikimai Hormūzo sąsiauryje, tiek Ukrainos atakų paveikti Rusijos naftos perdirbimo pajėgumai. Prie pasiūlos rizikų prisidėjo ir pirmadienį Libijos Zawiya naftos perdirbimo gamykloje kilęs gaisras po dronų atakos.
Tuo tarpu rinkos dalyviai ieško alternatyvų Hormūzo sąsiauriui. Šį rytą už jo ribų buvo pastebėta daugiau tanklaivių, perkraunančių krovinius iš laivo į laivą. Tai rodo, kad naftos srautai išlieka, tačiau vis dažniau naudojami brangesni ir mažiau efektyvūs transportavimo maršrutai. Dėl ribotų pasaulinių perdirbimo pajėgumų rinkos dalyviai tikisi, kad degalų kainos išliks padidėjusios net ir tuo atveju, jei žalios naftos kainos pradėtų mažėti.
About the Author
