Utenoje įvykusiose nacionalinėse „Maisto banko“ civilinės saugos ir pagalbos maistu pratybose organizacijos darbuotojai iš visos Lietuvos praktiškai išbandė, kaip ekstremaliosios situacijos metu per trumpą laiką pasirūpinti šimtais žmonių. Pratybų dalyviams teko ne tik organizuoti maisto paketų ruošimą ir karšto maisto gamybą, bet ir reaguoti į iš anksto nežinomą situaciją – paskelbus oro pavojų, kartu su Utenos rajono savivaldybės specialistais į saugias vietas nukreipti apie pusę tūkstančio žmonių bei pasislėpti patiems.
Pratybomis siekta praktiškai patikrinti, kaip „Maisto banko“ komanda gebėtų veikti realios ekstremaliosios situacijos metu, kai savivaldybei per labai trumpą laiką prireiktų papildomų pajėgų gyventojų aprūpinimui maistu. Pagal pratybų scenarijų buvo imituojama situacija, kai dėl ekstremaliosios situacijos iš Latvijos į Uteną atvyksta 2000 žmonių. Savivaldybė kreipiasi pagalbos į „Maisto banką“ – 800 atvykusiųjų reikia paruošti maisto paketus, o dar 200 žmonių pamaitinti karštu maistu.
Organizacijos darbuotojai, atvykę iš skirtingų Lietuvos miestų, buvo suskirstyti į komandas ir turėjo praktiškai organizuoti visą pagalbos grandinę: iškrauti, suskaičiuoti maisto produktus, parengti darbo vietas, komplektuoti maisto paketus, organizuoti jų išdavimą, pasirūpinti žmonių srautais, viešąja tvarka bei informacijos perdavimu. Kita komandos dalis kartu Utenos Dauniškio gimnazijos valgykloje rūpinosi karšto maisto gamyba.
Mokėsi ir gesinti gaisrus
Visų pratybų metu teritorijoje dirbo ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Jie „Maisto banko“ darbuotojams surengė praktinius mokymus: aiškino, kokių tipų gesintuvai naudojami skirtingose situacijose, kaip taisyklingai gesinti kilusį gaisrą ir leido darbuotojams patiems išbandyti gesintuvus.
Ugniagesiai taip pat demonstravo vieną iš buityje itin pavojingų situacijų – užsidegusius riebalus puode. Pratybų dalyviams praktiškai parodyta, kas nutinka bandant tokį gaisrą gesinti vandeniu ir kodėl taip elgtis negalima. Tačiau didžiausias išbandymas „Maisto banko“ komandai laukė tuomet, kai pagrindinės užduotys jau buvo įsibėgėjusios.
Oro pavojus paskelbtas susirinkus šimtams žmonių
14 valandą prie Utenos kultūros centro turėjo prasidėti pratyboms paruoštų maisto paketų dalijimas. Jų pasiimti buvo pakviesti Utenos miesto gyventojai, todėl teritorijoje jau buvo susirinkę šimtai žmonių. Būtent tuomet paskelbtas imituojamas oro pavojus.
Ši scenarijaus dalis besipraktikuojančiai „Maisto banko“ komandai iš anksto žinoma nebuvo, darbuotojai turėjo reaguoti taip, kaip tektų elgtis realios ekstremaliosios situacijos metu. Maisto dalijimo procesas buvo sustabdytas, o organizacijos komanda kartu su Utenos civilinės parengties pareigūnais ėmėsi žmones nukreipti į Utenos kultūros centre esančias priedangas ir kitas saugias vietas.
Į jas teko palydėti apie 500 tuo metu maisto paketų laukusių žmonių. Tarp jų buvo daug senjorų, žmonių su negalia, sunkiau judančių gyventojų. Dalis žmonių iš pradžių nenorėjo palikti laukimo vietos ir eiti į priedangas, todėl pratybų dalyviams teko ne tik valdyti didelį žmonių srautą, bet ir aiškinti situaciją, įtikinti gyventojus laikytis nurodymų bei pasirūpinti tais, kuriems reikėjo papildomos pagalbos.
Skaičiuojama, kad per visą pratybų laiką dviejose Utenos kultūros centre įrengtose pasislėpimo vietose iš viso pasislėpė apie 600 žmonių. Oro pavojui pasibaigus ir žmonėms išėjus iš saugių vietų, „Maisto banko“ komanda nedelsdama grįžo prie ankstesnės užduoties – maisto paketų dalijimo.
500 žmonių saugumas ir maisto išdavimas – per valandą
„Maisto banko“ vadovo Simono Gurevičiaus teigimu, vienas svarbiausių pratybų rezultatų – realiai pamatuotas laikas, per kurį organizacijos komanda sugebėjo suvaldyti netikėtai pasikeitusią situaciją ir grįžti prie pagalbos maistu teikimo.
„Sudėjus laiką, per kurį apie pusę tūkstančio žmonių padėjome nukreipti į priedangas ir kitas saugias vietas, bei laiką, per kurį jiems išėjus išdalijome maisto paketus, tilpome į vieną valandą. Tai labai geras rezultatas, parodantis, kad mūsų darbuotojai geba greitai persiorientuoti, susitelkti ir veikti net tuomet, kai situacija pasikeičia visiškai netikėtai. Kita vertus, tokios pratybos tam ir reikalingos – pamatę, ką galime šiandien, jau galime sau kelti kitą ambicingą tikslą: pusę tūkstančio žmonių saugiai aptarnauti dar greičiau“, – sako S. Gurevičius.
Pasak jo, ekstremaliosios situacijos metu vien turėti maisto nepakanka. Reikia žinoti, kur jis yra, kaip greitai jį galima pristatyti, kur paruošti, kaip sukomplektuoti šimtus paketų, organizuoti karšto maisto gamybą ir kaip visa tai padaryti saugiai, kai aplinkybės gali keistis minutėmis.
„Tokiose situacijose labai aiškiai pamatai, kad svarbiausias yra ne vien atskiro žmogaus pasirengimas, o gebėjimas veikti kaip vienai komandai ir bendradarbiauti su savivaldybe bei kitomis tarnybomis. Realios nelaimės metu nebūtų laiko ilgai aiškintis, kas už ką atsakingas. Todėl visus šiuos ryšius ir veikimo mechanizmus turime išbandyti iš anksto“, – teigia „Maisto banko“ vadovas.
Pratyboms susitelkė Utenos institucijos ir organizacijos
Nacionalinės „Maisto banko“ pratybos surengtos glaudžiai bendradarbiaujant su Utenos rajono savivaldybe ir vietos institucijomis bei įmonėmis. Prie pasirengimo ir pratybų įgyvendinimo prisidėjo Utenos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo ir civilinės saugos specialistai, savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius, Utenos kultūros centras, Utenos Dauniškio gimnazija, UAB „Utenos vandenys“, UAB „Utenos komunalininkas“, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir kiti partneriai.
„Maisto bankas“ dėkoja visoms prie pratybų prisidėjusioms Utenos institucijoms, jų darbuotojams ir specialistams, kurie padėjo sukurti kuo realesnes sąlygas bei dalijosi savo patirtimi su organizacijos komanda. Ypatinga padėka skiriama ir Utenos gyventojams, kurie sutiko tapti pratybų dalimi. Būtent didelis realių žmonių skaičius leido patikrinti tai, ko neįmanoma išmokti vien teoriniuose mokymuose – kaip valdyti šimtų žmonių srautus, padėti senjorams ir žmonėms su negalia, komunikuoti netikėtai pasikeitus aplinkybėms ir kartu užtikrinti, kad pagalba maistu nenutrūktų.
Pratybos yra dalis „Maisto banko“ pasirengimo padėti valstybei ir savivaldybėms ekstremaliųjų situacijų metu. Organizacija turi komandą ir infrastruktūrą skirtinguose Lietuvos regionuose, todėl kilus didesnei nelaimei gali būti pasitelkiama maisto ir geriamojo vandens priėmimui, sandėliavimui, komplektavimui, karšto maisto ruošimui bei pagalbos išdavimui gyventojams.
Utenoje vykusias „Maisto banko“ civilinės saugos ir pagalbos maistu pratybas iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.
About the Author
