Per dvejus metus visose šešiose saugomose mažalapės liepos teritorijose (genetiniuose draustiniuose ir sėkliniuose medynuose), vabzdžiai buvo gaudomi medžių lajose ir apatinėje jų dalyje naudojant lipnias geltonas ir šviesos gaudykles bei entomologinį samtelį. Taip pat juose buvo atliekamas liepų genetinis monitoringas.
Kaunas, 2026 m. balandžio 8 d.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai baigia dvejus metus trukusį projektą, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S‑MIP‑23‑21. Projekto metu išsamiai įvertinta vabzdžių, tarp jų ir apdulkintojų, įvairovė visose šešiose šiuo metu egzistuojančiose saugomose mažalapės liepos (Tilia cordata) teritorijose Lietuvoje. Tai vienas pirmųjų tokio masto tyrimų, sistemingai nagrinėjusių vabzdžių bendrijas skirtingose liepų lajų dalyse, skirtingais metodais.
Per 2023–2024 m. laikotarpį tyrėjai reguliariai lankė visas šešias saugomas mažalapės liepos teritorijas ir taikė kelis skirtingus vabzdžių gaudymo metodus. Medžių lajose buvo išdėstytos lipnios geltonos spalvos ir šviesos gaudyklės, o apatinėje lajos dalyje vabzdžiai rinkti naudojant entomologinį samtelį. Toks metodų derinys leido fiksuoti skirtingų ekologinių grupių bei skirtingu paros metu aktyvius vabzdžius.
Liepų lajose aptiktos 295 vabzdžių rūšys, aktyvios naktį, 86 rūšys priviliotos geltonos spalvos gaudyklėmis, o 207 rūšys – entomologiniu samteliu nuo apatinės liepų lajos dalies. Tai laikoma gausia vabzdžių įvairove, ypač lyginant, pavyzdžiui, su grynais Dzūkijos pušynais.
„Mums buvo svarbu ne tik suskaičiuoti, kiek rūšių aptinkama saugomuose liepynuose, bet ir suprasti, kaip vabzdžių bendrijos pasiskirsčiusios vertikaliai medžio lajoje. Tai suteikia daug vertingos informacijos apie buveinių struktūrą ir ekosistemų būklę“, – sako LAMMC, Miškų instituto mokslininkai.
Pasak tyrėjų, specializuotos gaudyklės medžių lajose leidžia užfiksuoti dalį vabzdžių, kurie įprastais metodais (tik nuo žemės ar žolinės dangos) dažnai lieka nepastebėti. Be to, sparčiai nykstant bitėms, buvo svarbu nustatyti, ar kitų grupių vabzdžiai, tokie kaip vabalai, musės, drugiai, tinklasparniai, parazitiniai plėviasparniai ir kiti, gali prisidėti prie augalų apdulkinimo ir kaip saugomos teritorijos su gausiai žydinčiomis liepomis gali palaikyti šių vabzdžių įvairovę. Paaiškėjo, kad minėtų vabzdžių grupių morfologija yra labai tinkama žiedadulkių pernešimui, nors šie vabzdžiai nebūtinai elgiasi kaip kertiniai augalų apdulkintojai – bitės.
Projekto metu mokslininkai taip pat ištyrė mažalapės liepos genetinę įvairovę saugomose teritorijose. Gauti rezultatai parodė, kad Lietuvos liepynai pasižymi aukšta genetine įvairove, kuri sėkmingai perduodama palikuoniams – atsikuriančiai medynų kartai. Siekiant užtikrinti ilgalaikį šios medžių rūšies klestėjimą būtina ir toliau sudaryti sąlygas natūraliam jų atsikūrimui.
Gauti duomenys bus naudojami vertinant saugomų mažalapės liepos teritorijų ekologinę vertę ir rengiant rekomendacijas jų apsaugai bei tvarkymui. Remiantis tyrimo rezultatais parengtos mokslo publikacijos.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) – valstybinis mokslinių tyrimų institutas, vykdantis fundamentinius ir taikomuosius tyrimus žemės ūkio, miškų ir su jais susijusių aplinkos mokslų srityse. LAMMC Miškų instituto mokslininkai nagrinėja biologinės įvairovės, klimato kaitos ir miškotyros klausimus bei teikia moksliškai pagrįstas rekomendacijas politikos formuotojams ir praktikams.
About the Author
