Spalio 27 d. Europos Komisija (EK) pristatė Atsparumo klimato kaitai paketą, kuriuo siekiama padėti Europos Sąjungos (ES) valstybėms geriau pasirengti potvyniams, sausroms, karščio bangoms ir kitiems klimato kaitos padariniams. Paketą sudaro reglamento pasiūlymas, komunikatas ir skaitmeninės priemonės.
EK duomenimis, 2022–2025 m. ekstremalūs orų ir klimato reiškiniai ES kasmet padarė vidutiniškai apie 50 mlrd. eurų nuostolių. Komisija pabrėžia, kad galimas grėsmes svarbu įvertinti iš anksto – dar planuojant miestų plėtrą, pastatų statybą ar kelių tiesimą. Tinkamai pasirengus galima sumažinti žalą gyventojams, verslui ir infrastruktūrai bei išlaidas padariniams šalinti.
Siūlomas reglamentas nustatytų visoms ES valstybėms bendrus klimato rizikos vertinimo ir prisitaikymo planavimo reikalavimus. Šalys turėtų aiškiai nusistatyti, kurios institucijos atsakingos už su klimato kaita susijusių rizikų valdymą visose politikos srityse, o konkrečias priemones joms valdyti galėtų rinktis pagal vietos poreikius.
Vertinant su klimato kaita susijusią riziką siūloma remtis bendru atšilimo scenarijumi. ES ir toliau siekia apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 °C, palyginti su 1850–1900 m. vidurkiu. Tačiau moksliniai vertinimai rodo, kad pagal dabartinius pasaulio valstybių įsipareigojimus iki šio amžiaus pabaigos temperatūra gali pakilti apie 3 °C. Todėl valstybės narės tokį bazinį klimato scenarijų turėtų naudoti nustatydamos su klimato kaita susijusias rizikas,
Klimato rizikos vertinimais būtų remiamasi rengiant strateginius planus ir taip būtų užtikrinamas vertinimų sistemiškumas ir palyginamumas tiek ES tiek valstybėse narėse. ES lygmens vertinimą siūloma parengti iki 2028 m. birželio pabaigos, o bendrą atsparumo klimato kaitai planą Komisija turėtų patvirtinti iki tų pačių metų rugsėjo pabaigos. Valstybės narės nacionalinius rizikos vertinimus turėtų parengti iki 2029 m. birželio pabaigos, planus – iki 2030 m. pabaigos. Vertinimai būtų atnaujinami kas penkerius metus.
Klimato kaitos poveikiui įvertinti ir prisitaikymo veiksmams planuoti jau galima naudotis trimis skaitmeninėmis priemonėmis. „EuropeanClimateViewer“ žemėlapyje pateikiamos pasirinktos vietovės klimato prognozės. Išsamiau įvertinti riziką, planuoti ir įgyvendinti prisitaikymo priemones padedančius įrankius galima rasti „NavigatorofClimateResilienceTools“. Renkantis konkrečius atsparumo klimato kaitai didinimo sprendimus galima remtis „MissionSolutions Explorer“ pateiktais Europoje išbandytais pavyzdžiais.
Lietuvoje prisitaikymo prie klimato kaitos sistemos pagrindus nustato šių metų birželį Seimo priimtas Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymas. Nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis teisės aktas apibrėžia valstybės institucijų ir savivaldybių pareigas valdant su klimato kaita susijusią riziką ir mažinant žalą gyventojams, infrastruktūrai bei ekonomikai.
EK pateiktą reglamento pasiūlymą toliau svarstys ES Taryba ir Europos Parlamentas. Lietuva, 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkaudama ES Tarybai, vadovaus svarstymui Taryboje, derins valstybių narių pozicijas ir sieks bendro sutarimo.
About the Author
