Artėjant Vėlinėms Lietuvos kapinės vėl nušvis tūkstančiais žvakių, pasipuoš gėlių puokštėmis ir vainikais. Tačiau už gražios tradicijos slypi ir kita, gerokai mažiau šviesi pusė – kalnai šiukšlių ir tonos neperdirbamų atliekų, kurios lieka po mirusiųjų pagerbimo.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, vien sostinės kapinėse per metus susidaro apie 3700 tonų atliekų, o maždaug ketvirtadalis jų – Vėlinių laikotarpiu. Tai beveik tūkstantis tonų po šventės, kuri turėtų būti skirta ne vartojimui, o prisiminimams.
Atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ specialistai pastebi, kad problema slypi ne vien atliekų kiekyje. Kapinėse išmetamos žvakidės, plastikinės gėlės ir įvairios dekoracijos neretai būna užterštos ar pagamintos iš skirtingų medžiagų, todėl jų perdirbimas tampa sudėtingas arba apskritai neįmanomas.
Šimtai tonų atliekų – vos per kelias dienas
Kapinės Vėlinių vakarą atrodo įspūdingai. Tūkstančiai liepsnelių sukuria ypatingą atmosferą, tačiau po kelių dienų dalis šio grožio virsta atliekomis. Todėl atliekų tvarkymo atstovai skatina gyventojus gyventojus pagalvoti ne tik apie tai, kaip kapavietė atrodys Vėlinių vakarą, bet ir kas liks ko kelių dienų.
„Vilniaus savivaldybės skaičiai primena, kad net ir gražiausios tradicijos turi savo aplinkosauginę kainą, todėl svarbu tinkamai pasirūpinti atliekomis. Nuvytusios gėlės be plastiko bei kitų priemaišų, lapai ir šakelės turėtų keliauti į žaliųjų atliekų konteinerius. Švarias pakuotes reikia rūšiuoti, o parafinu užterštas žvakides, mišrių medžiagų vainikus ir kitas perdirbimui netinkamas puošmenas – išmesti pagal kapinėse nurodytą atliekų tvarkymo tvarką“, – sako „Ekonovus“ Vilniaus padalinio vadovė Greta Stanapėdienė.
Parafinu užterštos žvakidės – ne į rūšiavimo konteinerius
Viena didžiausių problemų kapinėse – ne tik atliekų gausa, bet ir jų užterštumas. Nors stiklas ir plastikas įprastai gali būti perdirbami, kapinėse susidariusios šių medžiagų atliekos ne visada tam tinkamos.
Stiklinės žvakidės su parafino ar vaško likučiais, plastikiniai žvakių indeliai su pridegusiais dagčiais, metalinėmis detalėmis ar kitais nešvarumais dažnai negali būti perdirbami įprastu būdu. Todėl vien tai, kad žvakidė pagaminta iš stiklo ar plastiko, dar nereiškia, kad ją galima mesti į atitinkamą rūšiavimo konteinerį.
„Žmonės kartais nustemba sužinoję, kad stiklinė žvakidė nebūtinai yra tinkama stiklo konteineriui. Ypač jei joje likę parafino, vaško ar kitų medžiagų. Tokios atliekos gali užteršti ir kitas, perdirbimui tinkamas pakuotes. Todėl labai svarbu atskirti švarias, rūšiuoti tinkamas pakuotes nuo užterštų atliekų“, – aiškina G. Stanapėdienė.
Dar viena problema – dirbtinės gėlės ir vainikai. Jie dažnai gaminami iš plastiko, tekstilės, vielos, putplasčio ir kitų medžiagų, kurias sunku atskirti. Tokios dekoracijos dažniausiai nėra tinkamos įprastam perdirbimui.
Lietuviams svarbiausia – prisiminimai, o ne dekoracijos
Žinomo prekybos tinklo skelbta apklausa, kurioje dalyvavo 362 respondentai, atskleidžia, kad patys gyventojai Vėlinių prasmę pirmiausia sieja ne su kapų puošimu, o su artimųjų prisiminimu. Pasak G. Stanapėdienės, atsakingesni pasirinkimai tikrai nereiškia, kad reikia atsisakyti žvakių, gėlių ar kitų įprastų artimųjų pagerbimo simbolių.
„Svarbu suprasti, kad atliekų problema prasideda ne prie konteinerio, o parduotuvėje. Kiekviena papildoma žvakidė ar plastikinė puokštė vėliau taps atlieka. Todėl prieš perkant verta savęs paklausti: ar šis daiktas tikrai reikalingas? Gal vietoje penkių vienkartinių žvakių geriau pasirinkti vieną daugkartinį žibintą, o vietoje plastikinio vainiko – natūralias šakeles ar gyvą augalą?“ – rekomenduoja „Ekonovus“ atstovė.
SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) atstovai taip pat ragina gyventojus prieš Vėlines pagalvoti, kokias puošmenas renkasi ir kaip jas bus galima sutvarkyti pasibaigus šventėms.
„Kviečiame gyventojus sąmoningai planuoti kapų puošimą, rinktis mažiau atliekų sukuriančius sprendimus, vengti perteklinio vartojimo ir kuo daugiau dekoracijų bei žvakių indų panaudoti pakartotinai. Pagarba artimiesiems ir pagarba aplinkai neturėtų prieštarauti viena kitai – dažnai tvaresni pasirinkimai leidžia išsaugoti abi šias vertybes“, – sako VASA komunikacijos vadovė Natalija Survila-Glebova.
About the Author
