Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius
Vadovaujantis tradiciniu požiūriu, Lietuva nėra priskiriama ekstremalių gamtos reiškinių teritorijoms – nepatiriame turtą niokojančių tornadų, pražūtingų žemės drebėjimų ar nevaldomų gaisrų plitimo. Tačiau Europos aplinkos agentūros duomenimis, vidutinė temperatūra mūsų šalyje jau yra 1,2 laipsnio aukštesnė nei 1961–1990 m. laikotarpiu, o itin karštų dienų skaičius metuose padaugėjo daugiau nei tris kartus.
Kasmet fiksuojame naujus karščio rekordus, liūtys intensyvėja, audros stiprėja – tai reiškia, kad klimato kaita jau nebėra tik ateities scenarijus, ir jos padarinius matome vis akivaizdžiau. Šiandien vykstantys klimato pokyčiai turi ir labai aiškią ekonominių nuostolių kainą, kurie atsiliepia ne tik žemės ūkiui ar energetikos sektoriui, bet visai verslo ir ekonomikos ekosistemai.
Tai patvirtina ir „Lietuvos draudimo“ verslo įmonių žalų duomenys − gamtos jėgų poveikis verslui nebėra teorinė rizika. Nuo šių metų pradžios jau esame užregistravę virš 460 verslo žalų dėl gamtos stichijų, o jų išmokų suma siekia daugiau nei 1,3 mln. eurų. Įvedant į platesnį kontekstą – tai beveik du kartus daugiau nei per visus 12 praėjusių metų mėnesių.
Dažniausia verslo žalų kilmės priežastis – audros ir jų padariniai. Jos sudaro daugiau nei pusę visų gamtinių jėgų sukeltų verslo turto žalų. Tačiau gamtos reiškinių rizikos spektras Lietuvoje gerokai platesnis – tai ir liūtys, ir sniego slėgis, ir užliejimai ar paplovimai bei nuošliaužos. Ekstremalūs oro reiškiniai verslui dažnai reiškia ne tik remonto išlaidas, bet ir veiklos sustabdymą, prarastas pajamas, sutrikusius įsipareigojimus klientams ir tiekėjams.
Kasmet fiksuojami verslo įmonių žalų duomenys atskleidžia gamtos griaunamąjį poveikį: stiprus lietus išplauna kelio šlaitus, sugadina jau atliktus darbus ir pareikalauja šimtų tūkstančių eurų žalai kompensuoti. Audra ne tik nuplėšia stogo dangą, bet ir užlieja patalpas, sugadina gamybinę įrangą, saulės elektrinės modulius ar elektros sistemas. Net iš pažiūros mažesni įvykiai, tokie kaip užlietas rūsys, sugadintos atsargos, nuplėšti kavinės tentai ar nuo vėjo nukritusios konstrukcijos, verslui reiškia skubius remonto darbus ir neplanuotas išlaidas.
Verta išskirti, kad klimato kaita keičia tris pagrindines verslo rizikos sritis. Pirmoji – tai fizinis turtas. Gamybinės patalpos, sandėliai, biurai, prekybos vietos, saulės elektrinės, transporto priemonės, šaldymo įranga, serverinės ir kita veiklai svarbi infrastruktūra tampa vis labiau pažeidžiama ekstremalių orų. Intensyvi liūtis gali užlieti patalpas ir sugadinti atsargas, audra apgadinti infrastruktūrą ir sustabdyti gamybą, o užsitęsusi karščio banga – sutrikdyti šaldymo grandinę.
Antroji rizikos sritis – veiklos tęstinumas, nes dėl patirtos turto žalos neretai atsiranda veiklos prastovos. Jei įmonė negali gaminti produkcijos, priimti klientų, sandėliuoti produkcijos ar laiku pristatyti užsakymų, nuostoliai kaupiasi labai greitai.
Trečioji rizikos sritis – tiekimo grandinės. Daugelis jų buvo kuriamos susitelkiant į efektyvumą – kuo mažiau atsargų, kuo mažesnė kaina, kuo trumpesnis ciklas. Tačiau klimato nepastovumo sąlygomis vien efektyvumas nebėra pakankamas. Atspariam verslui šiandien reikia alternatyvių tiekėjų, kritinių komponentų rezervo, lankstesnių sutarčių ir aiškių veiksmų planų.
Įdomu tai, kad reikšminga dalis didžiausių žalų nutinka ne darbo metu arba veikiant budėjimo režimu – naktimis, savaitgaliais ar per šventes, kai patalpose nėra daug darbuotojų. Pavyzdžiui, paskutinė didžioji vasaros audra siautė šeštadienį, ne darbo dieną. Tokiais atvejais net nedidelis vandens pratekėjimas, elektros sutrikimas ar stogo pažeidimas per kelias valandas gali virsti didele žala, todėl neišvengiamai didėja išmaniųjų daviklių svarba.
Galiausiai, klimato kaitos padarinių rizika turi būti įtraukta priimant įmonės strateginius sprendimus. Naujos gamyklos, sandėlio ar biuro vieta neturėtų būti vertinama vien pagal kainą, logistikos prieinamumą ir darbo rinkos dydį. Derėtų vertinti ir klimato poveikį: ar vietovė pažeidžiama potvynių, ar pastatas pritaikytas karščio bangoms, ar yra alternatyvus privažiavimas, ar tiekėjai veikia regionuose, jautriuose sausroms, gaisrams ar potvyniams.
Svarbu pabrėžti, kad klimato kaita nekeičia vien tik oro sąlygų – ji keičia verslo planavimą. Turime klausti ne „ar mums taip gali nutikti?“, o „kas būtų, jei tai nutiktų rytoj?“. Verslas, kuris į šį klausimą atsako tik po įvykio, dažniausiai jau būna praradęs dalį laiko, pinigų ir klientų pasitikėjimo. Metas atsisakyti patogios prielaidos, kad rytojus bus panašus į vakar.
About the Author
