Finansų ministerija, įvertinusi Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos (NFI), išvadą dėl 2027–2029 m. biudžeto projekto, pažymi, kad didėjantį biudžeto deficitą lemia augantys valstybės įsipareigojimai ir būtinybė skubiai stiprinti šalies gynybą. „Siekiant ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo, būtina peržiūrėti valstybės išlaidas, ieškoti galimybių efektyviau naudoti biudžeto lėšas ir užtikrinti tvaresnį pajamų bei išlaidų balansą“, – akcentuoja finansų ministras Taurimas Valys.
Pasak ministro, didžiąją išlaidų augimo dalį lemia ne naujos iniciatyvos, o automatiškai didėjančios išlaidos dėl anksčiau valstybės priimtų sprendimų ir prisiimtų įsipareigojimų. Pensijų ir socialinių išmokų indeksavimas, pagal kolektyvines sutartis numatytas darbo užmokesčio didinimas ir kiti teisės aktuose įtvirtinti sprendimai kasmet reikšmingai didina biudžeto išlaidas.
Kita vertus, dabartinė Lietuvos saugumo padėtis reikalauja didelių investicijų į gynybą: Lietuva yra NATO rytiniame flange, šalia vyksta karas Ukrainoje, o saugumo grėsmės išlieka ilgalaikės, todėl gynybos pajėgumų stiprinimo taip pat negalima atidėti.
„Dėl šių aplinkybių valstybei tenka vienu metu finansuoti augančius įsipareigojimus žmonėms ir skubiai stiprinti šalies gynybą. Tai lemia didesnį biudžeto deficitą, tačiau šių išlaidų negalime vertinti atsietai nuo grėsmių, su kuriomis susiduria Lietuva“, – sako finansų ministras T. Valys.
ES fiskalinės taisyklės numato galimybę laikinai nukrypti nuo įprastų reikalavimų susidarius išskirtinėms aplinkybėms, Lietuva šia galimybe jau pasinaudojo gynybos išlaidoms.
„Todėl atsižvelgiant į išaugusius valstybės finansavimo poreikius, kai išlaidos auga daug sparčiau nei pajamos, būtina ieškoti galimybių užtikrinti tvaresnį biudžeto pajamų ir išlaidų balansą“, – teigia ministras.
Primename, kad koalicijos partnerių sudaryta darbo grupė vertina galimus mokestinius pakeitimus. Tarp svarstomų pasiūlymų – saldintų gėrimų, azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimo pakeitimai.
Visgi, pasak finansų ministro T. Valio, būtina peržiūrėti ir valstybės išlaidas.
„Siūlysime Vyriausybei pavesti ministerijoms įvertinti jų valdymo srityje esančių įstaigų tinklą ir vykdomas funkcijas, nustatyti neprioritetines veiklas, peržiūrėti valstybės turto panaudojimo efektyvumą ir atsisakyti perteklinio ar nereikalingo turto. Taip pat siūlysime peržiūrėti teisės aktus, kuriuose nustatytas automatinis išlaidų indeksavimas arba jų susiejimas su makroekonominiais rodikliais“, – sako T. Valys.
Kalbant konkrečiau apie NFI išvadą ir projektuojamą 5 proc. BVP deficitą 2027 m. (Finansų ministerijos projekcija – 3,8 proc. BVP), būtina atkreipti dėmesį, kad NFI ir Finansų ministerijos projekcijos skiriasi dėl taikomų skirtingų prielaidų. NFI, kaip numatyta Valstybės kontrolės įstatyme, veikia savarankiškai ir pati pasirenka, jos vertinimu, tinkamiausias projekcijų rengimo prielaidas. Apskritai, skirtingų institucijų, pvz., Europos Komisijos, Lietuvos Banko, Europos Centrinio banko, Finansų ministerijos, akademinių institucijų, projekcijos skiriasi dėl skirtingų prielaidų taikymo.
About the Author
