2026 m. spalio 29 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Audito komitetas pritarė pataisoms pagal kurias Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatys esminius pirkimų organizavimui ir vidaus kontrolei keliamus reikalavimus, kurių turės laikytis visi pirkimų vykdytojai. Tikimasi, kad pakeitimai, kuriuos inicijavo pats Audito komitetas, užtikrins efektyvesnį ir atsakingesnį pirkimų organizavimą, nes pirkimų vykdytojai nebegalės remtis pačių nusistatytomis pirkimų tvarkomis, nebent pagrįs, kad jų taikoma sistema užtikrins tinkamą pirkimo procesą nuo pasirengimo iki sutarties įvykdymo.
Audito komitete, reaguojant į sistemines problemas, taip pat pradėta diskusija dėl Viešųjų pirkimų įstatymo tobulinimo poreikio. Komiteto posėdyje apsvarstytos galimybės įtvirtinti tiesioginę administracinę atsakomybę patiems juridiniams asmenims – perkančiosioms organizacijoms bei subjektams, nepagrįstai vengiantiems viešųjų pirkimų procedūrų. Įvertinus tiek siūlomo modelio teikiamas naudas, tiek galimas rizikas viešajam sektoriui, nuspręsta diskusiją tęsti ir dėl oficialių pozicijų kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijas.
Viešieji pirkimai Lietuvoje sudaro itin reikšmingą viešųjų lėšų dalį – 2025 metais jų vertė pasiekė 10,47 mlrd. eurų ir sudarė 12,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Vis dėlto VPT duomenys atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: net 92 proc. tikrintų pirkimų ir sutarčių nustatyta pažeidimų, susijusių su konkurencijos ribojimu, nepagrįstais reikalavimais bei procedūrų nesilaikymu. Pirkimų planavimo bei vidaus kontrolės trūkumus institucijose nuolat fiksuoja ir Valstybės kontrolės auditai. Šiuo metu atsakomybė iš esmės taikoma tik fiziniams asmenims, o VPT neturi teisinio mechanizmo skirti baudų pačiai organizacijai, todėl nusižengimai dažnai kartojasi, o įstaigos neskiria pakankamai dėmesio vidiniams procesams tobulinti.
Komiteto posėdyje aptarta galimybė įteisinti dviejų etapų atsakomybės modelį, kuris aiškiai atskirtų pažeidimo nustatymą nuo sankcijos skyrimo. Pirmiausia VPT galėtų atlikti faktinių aplinkybių vertinimą, o vėliau, užtikrinus juridinio asmens teisę teikti paaiškinimus, spręstų dėl administracinės nuobaudos. Svarstomas baudos modelis pirkimų vykdytojams numatytų sankcijas iki 10 proc. pirkimo ar sutarties vertės (nuo 500 iki 50 000 eurų), o subjektams, neteisėtai netaikiusiems pirkimų įstatymo – iki 0,5 proc. metinių pajamų (nuo 1 000 iki 250 000 eurų). Kartu aptartos proporcingumo garantijos: galimybė atleisti nuo baudos ar skirti įspėjimą esant mažareikšmiam pažeidimui, baudų mokėjimo išdėstymas dalimis bei sprendimų apskundimo tvarka.
Vertinant tokio reguliavimo pranašumus pažymėta, kad atsakomybė pačiai organizacijai veiktų kaip pažeidimų prevencija: skatintų vadovus diegti veiksmingą vidaus kontrolę, kelti pirkimų specialistų kvalifikaciją ir mažinti korupcijos bei nepagrįsto tiekėjų konkurencijos ribojimo rizikas. Tai padėtų užtikrinti skaidresnę aplinką verslui, ypač smulkiajam ir vidutiniam. Kas prisidėtų prie efektyvesnio ir racionalesnio viešųjų finansų panaudojimo ir jų taupymo.
Kita vertus, diskusijoje atkreiptas dėmesys į reguliavimo trūkumus – skirta bauda iš valstybės ar savivaldybės biudžeto finansuojamai perkančiajai organizacijai reikštų tik lėšų perskirstymą viešojo sektoriaus viduje, mokant pinigus iš vienos valstybinės institucijos į kitą. Tai galimai nesukurtų realaus grynojo viešųjų finansų sutaupymo, priešingai, galėtų sutrikdyti institucijos ar įstaigos veiklą, paveikti viešųjų paslaugų teikimą.
Atsižvelgdamas į klausimo kompleksiškumą ir siekdamas rasti subalansuotą sprendimą, komitetas nutarė klausimo svarstymą tęsti. Prieš priimant tolesnius teisėkūros sprendimus, nutarta kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją bei Finansų ministeriją, prašant pateikti išsamias ekspertines nuomones dėl finansinio bei administracinio siūlomo mechanizmo poveikio.
Daugiau informacijos:
Seimo Audito komiteto pirmininkas
Artūras Zuokas
Tel. (0 5) 209 6680
About the Author
