Duobė kelyje, neveikiantis gatvės žibintas, ant važiuojamosios dalies nuvirtęs medis. Gyventojui apie tai pranešti paprasta. Savivaldybei kiekvienas pranešimas yra darbo pradžia: reikia nustatyti, kokia tai problema, kiek ji skubi ir ar apie ją jau buvo pranešta.
Lietuvos DI bendrovė „AAI Labs“ kartu su maždaug 99 tūkst. gyventojų turinčia Švedijos Sundsvalio savivaldybe sukūrė prototipą. Jis skirtas tam, kad gyventojai galėtų greitai pranešti apie gedimus, o savivaldybės darbuotojai gautų jau surūšiuotą darbų eilę.
Paprastas pranešimas reiškia daugiau rūšiavimo darbo
Pranešti apie gedimą turi būti paprasta: nufotografuoti, pažymėti vietą ir paspausti „Siųsti“. Remdamasi projekto metu atlikta Sundsvalio demografine analize, komanda sistemą kūrė žmogui, kuris apie gedimus praneša retai ir nežino, kaip organizuotas savivaldybės darbas. Pateikęs pranešimą toks gyventojas taip pat tikisi aiškių atsakymų: ar mano pranešimas gautas, ar kas nors jį nagrinėja ir kada problema bus pašalinta?
Kelių kaimynų pranešta duobė reiškia vieną remonto darbą, tačiau kelis pranešimus, kuriuos reikia surūšiuoti. Kuo lengviau pranešti, tuo daugiau tokio darbo tenka darbuotojams.
Nuvirtęs medis keliauja į eilės pradžią
Nuo 2026 m. birželio iki rugpjūčio „AAI Labs“ sukūrė visą „FixFlow“ prototipą: gyventojams skirtą svetainę, kuria galima naudotis be paskyros, savivaldybės darbuotojų valdymo skydą ir pirminę analizę atliekantį DI. Nuotraukos ir teksto analizė vykdoma per „Eneo“ – atvirojo kodo DI platformą, kurią Sundsvalio ir Ånge savivaldybės sukūrė Švedijos viešajam sektoriui.
Panagrinėkime vieną iš savivaldybės pateiktų bandomųjų scenarijų. Beržas nuvirto skersai kelio. Gyventojas telefone atidaro svetainę, o jo buvimo vieta nustatoma pagal GPS arba pažymima žemėlapyje. Jis nufotografuoja problemą ir prideda trumpą aprašymą – parašytą arba padiktuotą. Vienoje aprašymo dalyje rašoma: „Automobiliu pravažiuoti neįmanoma, todėl turėjau apsisukti.“ Gyventojui nereikia pasirinkti kategorijos. Vos išsiuntęs pranešimą jis gauna pranešimo numerį, o nurodęs el. pašto adresą – ir informaciją apie tolesnę pranešimo eigą.
Kai darbuotojai atidaro pranešimą, sistema jau būna jį išanalizavusi. Nuotraukos analizėje nurodoma, kad kelią užtvėrė nuvirtęs medis. Sistema priskiria pranešimą nuvirtusių medžių kategorijai, neranda ankstesnio pranešimo apie tą patį gedimą netoliese ir suteikia jam aukščiausią prioritetą. Taip pat parodomos pagrindinės priežastys: grėsmė saugumui ir „skubus pavojus“. Pranešimas iš karto patenka į eilės pradžią.
Darbuotojai gali pakeisti kategoriją arba prioritetą. Vienam sprendimui visada reikia žmogaus: jeigu DI nustato, kad pranešime nurodyta problema nepriklauso savivaldybės atsakomybei, pavyzdžiui, kai skundžiamasi kaimyno sodu, darbuotojas turi tai patvirtinti prieš informuojant gyventoją. Nuotraukoje privatus kelias gali atrodyti lygiai taip pat kaip viešasis.
Problema aktuali ne tik savivaldybėms
Toks darbas atliekamas visur, kur organizacijos priima gyventojų pranešimus apie gedimus – nuo savivaldybių iki būsto administravimo ir komunalinių paslaugų įmonių. „FixFlow“ galima pritaikyti kiekvienai organizacijai. Darbuotojai valdymo skydelyje gali be programuotojo pagalbos keisti kategorijas, prioritetų nustatymus ir rizikos zonas, pavyzdžiui, teritoriją aplink ligoninę. Pakeitimai pradedami taikyti jau kitam pranešimui.
Projektas taip pat sukurtas taip, kad savivaldybės duomenys nebūtų naudojami DI mokyti ar testuoti.
Prieš sistemą pradedant naudoti gyventojams
Rugpjūtį komanda išbandė visą prototipą pagal iš anksto parengtus scenarijus. Bandymuose nedalyvavo tikri gyventojai ar savivaldybės darbuotojai – abi proceso puses imitavo komanda, naudodama automatinius testavimo scenarijus. Kiekvienas atvejis praėjo visus numatytus etapus: nuo pranešimo pateikimo iki DI analizės ir darbuotojų veiksmų.
Visi bandymai buvo atliekami su sintetiniais duomenimis – sugeneruotais bandomaisiais pranešimais, o ne tikrų gyventojų pateikta informacija. Prieš sistemą pradedant naudoti gyventojams dar reikia keturių dalykų: su tikrais naudotojais išmatuoti, ar pranešimą iš tiesų galima pateikti greičiau nei per minutę, atlikti prieinamumo auditą, pavesti gimtakalbiui patikrinti švedišką tekstą ir sujungti sistemą su savivaldybės naudojamomis sistemomis.
Projekto pradžioje dar nebuvo aišku, kur turėtų būti riba tarp sistemos ir žmogaus sprendimo. Ji keitėsi atliekant bandymus. Vienu atveju sistema tame pačiame parke esančias sulūžusias sūpynes susiejo su sulūžusiu suoliuku ir abu pranešimus palaikė tuo pačiu gedimu. Komanda pakeitė darbo eigą, kad pranešimai apie skirtingų tipų objektus nebebūtų automatiškai sujungiami. Dabar gyventojo prašoma patvirtinti, ar sistemos pasiūlytas sutapimas yra teisingas.
Įgyvendinant panašius projektus verta tikrinti ne tik DI padarytas išvadas, bet ir tai, kokius veiksmus sistema pagal jas atlieka automatiškai, pavyzdžiui, ar sujungia pranešimus ir ar informuoja gyventoją.
About the Author
