2026 m. spalio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Sveikatos reikalų komitetas po svarstyme padarytos pertraukos grįžo prie Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto (XVP-1315) ir su juo susijusių įstatymų projektų svarstymo. Projektu numatoma keisti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą bei siekiant aiškiau reglamentuoti paslaugų teikimo sąlygas, embrionų tvarkymą ir paslaugų finansavimą.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugos – nebesiejamos tik su santuoka ar registruota partneryste
Vienas esminių siūlomų pakeitimų – atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, išplėsti asmenų, galinčių gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, ratą, be kita ko, atsisakant reikalavimo teisę į pagalbinį apvaisinimą sieti tik su santuoka ar registruota partneryste. Patobulintame projekte taip pat atsisakoma Vyriausybės teiktame projekte numatyto reikalavimo porai ne mažiau kaip vienerius metus bendrai gyventi ir turėti tikslą sukurti šeiminius santykius. Teisė į pagalbinio apvaisinimo paslaugas būtų suteikiama pilnamečiams veiksniems sveikatos priežiūros srityje asmenims – sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems arba jos neįregistravusiems vyrui ir moteriai (porai), taip pat moteriai, nesančiai poroje. Kartu projekte išlaikoma nuostata, kad pagalbinis apvaisinimas būtų atliekamas esant medicininėms indikacijoms – nevaisingumui arba siekiant išvengti vaikui gresiančios negalios ar gyvybei pavojingos ligos ar sveikatos sutrikimo. Patobulintame projekte taip pat nuspręsta atsisakyti reikalavimo šaukti gydytojų konsiliumą kiekvienu pagalbinio apvaisinimo atveju. Komiteto vertinimu, toks reikalavimas nėra pagrįstas klinikine praktika ir efektyvaus sveikatos paslaugų organizavimo principais.
Mažiau perteklinių procedūrų, daugiau aiškumo dėl genetinių tyrimų
Įstatymo lygmeniu taip pat siūloma aiškiai nustatyti atvejus, kada privaloma atlikti preimplantacinį genetinį embriono tyrimą. Šis tyrimas leidžia dar prieš perkeliant embrioną į moters gimdą nustatyti genetines patologijas, galinčias kelti grėsmę vaiko gyvybei ar sukelti sunkią nuolatinę negalią. Projektu taip pat siūloma spręsti embrionų, kuriems nustatyta genetinė patologija, tvarkymo klausimą – nustačius tokią patologiją, keliančią grėsmę gyvybei ar sukeliančią sunkią nuolatinę negalią, būtų galima nutraukti gyvybingo embriono laikymą ir jį sunaikinti. Tėvų prašymu taip pat būtų sudaryta galimybė embrioną laidoti arba kremuoti pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymą.
Svarbūs pokyčiai paslaugų finansavime
Reikšmingi pokyčiai numatomi ir pagalbinio apvaisinimo bei vaisingumo išsaugojimo paslaugų finansavimo srityje.
Šiuo metu sukurto, tačiau pagalbiniam apvaisinimui nepanaudoto embriono konservavimas nėra apmokamas nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF), nei valstybės biudžeto lėšomis. Patobulintame projekte siūloma tokių embrionų konservavimą įtraukti į pagalbinio apvaisinimo paslaugos sudėtį ir kompensuoti PSDF biudžeto lėšomis nuo 2027 m. sausio 1 d. Tam preliminariai būtų skiriama apie 0,7 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų per metus.
Ne mažiau svarbus pakeitimas – vaisingumo išsaugojimo paslaugų finansavimas. Šiuo metu žmonės, kuriems dėl sunkių ligų gydymo, pavyzdžiui, chemoterapijos ar spindulinės terapijos, kyla rizika prarasti vaisingumą, už lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių paėmimą, konservavimą ir laikymą turi mokėti patys. Komiteto patobulintu įstatymo projektu minėtiems asmenims siūloma kompensuoti lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių paėmimo ir konservavimo paslaugas PSDF biudžeto lėšomis. Jų laikymas lytinių ląstelių banke ministro nustatytą laikotarpį būtų apmokamas valstybės biudžeto lėšomis. Siūloma, kad ši tvarka taip pat įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d.
Embrionų kūrimo vaisingumui išsaugoti klausimas lieka atviras
Komitetas nepritarė siūlymui vaisingumo išsaugojimo paslaugas išplėsti embrionų kūrimu, konservavimu ir laikymu. Komiteto vertinimu, embrionų kūrimas vaisingumo išsaugojimo tikslais kelia sudėtingų bioetinių, teisinių ir medicininių klausimų, susijusių, be kita ko, su partnerių sprendimais, informuoto sutikimo davimu ir atšaukimu, disponavimo teisėmis bei embriono apsauga krizinėse situacijose. Komitetas, priimdamas protokolinį sprendimą, Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlė inicijuoti platesnes diskusijas su sveikatos priežiūros specialistais, pacientų organizacijomis, bioetikos ekspertais, teisininkais ir visuomene, įvertinti užsienio šalių praktiką ir šio proceso teisinį reguliavimą parengti atskirai.
Komitetas taip pat nepritarė siūlymams leisti vienišoms moterims atlikti pagalbinį apvaisinimą nesant nustatytų medicininių indikacijų. Patobulintame projekte laikomasi principo, kad objektyvios, su sveikata susijusios indikacijos turi būti taikomos vienodai visoms pacientų grupėms – tiek poroms, tiek moteriai, nesančiai poroje.
„Šiuo projektu siekiame rasti pusiausvyrą tarp didesnio pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumo, pacientų interesų ir atsakingo valstybės reguliavimo. Atsižvelgėme į Konstitucinio Teismo sprendimą ir atsisakome nuostatų, kurios nepagrįstai ribotų asmenų teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Kartu laikomės principo, kad pagalbinis apvaisinimas turi būti grindžiamas aiškiomis medicininėmis indikacijomis, nepriklausomai nuo to, ar paslaugos reikia porai, ar moteriai, nesančiai poroje.“ – teigia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Busila.
Daugiau informacijos:
Sveikatos reikalų komiteto biuras
Tel. (0 5) 209 6786, el. p. sveikrkt@lrs.lt
About the Author
