Termostato nustatymai nepasikeitė, kambariuose tebėra 21 laipsnis, tačiau po pirmos šaltos savaitės elektros sunaudojama daugiau. Toks pokytis gali suneraminti, nors nebūtinai reiškia gedimą. Atšalus orams namas greičiau praranda šilumą, o siurbliui ją paimti iš lauko oro ir perduoti į šildymo sistemą reikia daugiau elektros.
„Gavus didesnę sąskaitą, pirmiausia verta pasižiūrėti, kas pasikeitė – elektros kaina ar sunaudotas kiekis. Jei kilovatvalandžių daugiau, svarbu prisiminti, kokie tuo metu buvo orai. Vien iš sumos eurais apie siurblio darbą spręsti sunku“, – sako daugiau kaip milijoną klientų Lietuvoje aptarnaujančios energetikos bendrovės „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Edvinas Jurevičius.
Atšalus siurbliui tenka daugiau darbo
Kuo lauke šalčiau, tuo daugiau šilumos namas praranda per sienas, langus, stogą ir vėdinimą. Kad kambariai neatvėstų, siurblys turi tiekti daugiau šilumos. Todėl per šalčius įrenginys gali dirbti ilgiau ir sunaudoti daugiau elektros, nors gyventojai termostato nė nelietė.
Be to, atšalus keičiasi ir siurblio efektyvumas. Oras–vanduo siurblys paima šilumą iš lauko oro ir perduoda ją šildymo sistemos vandeniui. Kuo didesnis šių temperatūrų skirtumas, tuo daugiau elektros reikia tam pačiam šilumos kiekiui gauti. Šilumą iš grunto imantiems siurbliams trumpas atšalimas turi mažiau įtakos, nes po žeme temperatūra stabilesnė.
Skirtumą iliustruoja Lietuvos energetikos agentūros duomenys. Esant +5 °C, iš oro šilumą imantis siurblys iš vienos kilovatvalandės elektros gali pagaminti apie 3,5–4,5 kWh šilumos, o esant –10 °C – apie 2–2,5 kWh. Tai orientaciniai dydžiai: konkretaus įrenginio ir šildymo sistemos rezultatai gali gerokai skirtis. Šilumos ir jai pagaminti sunaudotos elektros santykis vadinamas efektyvumo koeficientu, arba COP.
Vienodo ploto namų sąskaitos gali skirtis
Lyginant šildymo išlaidas su kaimynų, pirmiausia norisi paklausti, kokį plotą jie šildo. Tačiau net greta stovintys vienodo dydžio namai gali labai skirtingai išlaikyti šilumą. Vienas sandaresnis ar geriau apšiltintas, kitame gyventojai mėgsta šiltesnius kambarius. Sąnaudoms įtakos turi ir vėdinimas bei šildymo sistema: grindiniam šildymui dažnai pakanka vėsesnio vandens nei daliai radiatorių.
Elektros prireikia ir lauko blokui atitirpinti. Drėgnu oru ant jo susidaro šerkšnas, kurį siurblys periodiškai pašalina. Tai įprasta jo darbo dalis. Atitirpinimo gali reikėti dažniau drėgnu oru, kai temperatūra artima nuliui, nei per sausą speigą – vien šalčio stiprumas to nepaaiškina.
Kai siurblio šilumos nebeužtenka, kai kuriose sistemose įsijungia papildomas elektrinis kaitinimo elementas. Tuomet elektros sąnaudos padidėja dar labiau. Jei jo pagalbos reikia dažnai, nustatymus ir šildymo sistemą verta peržiūrėti su įrenginį prižiūrinčiu specialistu. Vienos lauko temperatūros ribos, nuo kurios papildomo šildymo turėtų prireikti visuose namuose, nėra.
„Daugiau sužinosime palyginę savo namų vartojimą per du panašius atšalimus. Jei įpročiai nesikeitė, o elektros reikia gerokai daugiau, verta pasitarti su šildymo specialistu. Grafikas jam padės pamatyti, kada prasidėjo pokytis“, – pažymi E. Jurevičius.
Vartojimo pokyčius padeda suprasti orų duomenys
Tokiam palyginimui tinka kelių šaltesnių ir švelnesnių parų duomenys. „Meteo.lt“ archyve pasirinkus artimiausią meteorologijos stotį galima peržiūrėti to laikotarpio oro temperatūrą. Svarbi visa para, nes šalčiausia nakties valanda neparodo, kiek šildymo reikėjo per dieną. Lyginant valandas reikia atsižvelgti į laiko skirtumą: archyve naudojamas UTC laikas nesutampa su Lietuvos laiku.
Elektros duomenis galima peržiūrėti „Ignitis“ programėlėje „EnergySmart“. Joje iš išmaniojo skaitiklio per ESO gauti rodmenys pateikiami valandų arba 15 minučių intervalais. Palaipsniui kartu su šalčiu augantis vartojimas ir staiga atsiradęs kasdienis šuolis gali turėti skirtingas priežastis. Pastebėjus tokį šuolį, lengviau prisiminti, kas tuo metu namuose veikė ar buvo pakeista.
Vis dėlto grafikas rodo visą iš tinklo paimtą elektrą, taigi jame atsispindi ir maisto gaminimas, karšto vandens ruošimas, elektromobilio įkrovimas. Skirstymas pagal prietaisų grupes yra apytikris – tikslių siurblio sąnaudų ar efektyvumo vien iš jo nustatyti nepavyks. Turint saulės elektrinę ant stogo ar sklype, įtakos gali turėti ir sumažėjusi gamyba: namams vartojant tiek pat, daugiau elektros gali tekti paimti iš tinklo.
Kartais užtenka peržiūrėti nustatymus
Pastebėjus vartojimo pokytį, pravartu peržiūrėti ir šildymo nustatymus. Prie „EnergySmart“ prijungus palaikomą siurblį, toje pačioje programėlėje galima matyti jo būseną ir patalpų temperatūrą, pakeisti veikimo režimą ar nustatyti norimą temperatūrą. Tam reikia suderinamo įrenginio, interneto ryšio ir gamintojo paskyros.
Ar pavyks prijungti turimą siurblį, priklauso nuo jo modelio ir valdymo būdo. Programėlė šiuo metu nepalaiko siurblių, valdomų pagal šildymo kreivę. Šiuo režimu vandens temperatūra automatiškai pritaikoma prie oro temperatūros lauke. Jei sistema taip sureguliuota ir veikia gerai, vien dėl nuotolinio valdymo jos keisti neverta.
Peržiūrint nustatymus verta įvertinti, ar kambariuose ne per šilta ir ar šildymo vanduo nėra karštesnis, nei reikia. Norint sutaupyti, nebūtinai padės ir didelės šildymo pertraukos: vėliau skubiai šildant atvėsusius namus gali išaugti elektros sąnaudos. Didesnius pakeitimus geriau aptarti su specialistu. Jo pagalbos reikėtų ir tada, kai įrenginys rodo klaidas arba namai nebeprišyla.
About the Author
