Sukčiai ne visada prašo atskleisti slaptažodžius ar banko kortelės duomenis. Kartais jiems pakanka įtikinti žmogų pasidalinti telefono ekranu arba įsidiegti nuotolinės prieigos programą. Prisidengę investavimo konsultantų, banko ar techninės pagalbos darbuotojų vardu, nusikaltėliai taip gali pasiekti asmeninę informaciją ir net pinigus. Kaip veikia tokios apgavystės ir kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Kad tokios sukčiavimo schemos gali pridaryti didelių finansinių nuostolių, rodo ir užsienio bankų duomenys. Jungtinės Karalystės banko „Santander UK“ duomenimis, vien 2024 metais jo klientai per apgavystes, kuriose buvo naudojamas ekrano dalijimasis arba nuotolinė prieiga, prarado daugiau kaip 1,8 mln. svarų sterlingų.
Prisidengia noru padėti
Pasak M. Kutkaičio, tokios apgavystės dažniausiai prasideda nuo įprasto pokalbio. Sukčius gali prisistatyti investavimo konsultantu, pasiūlyti padėti užsidirbti arba pranešti apie tariamą problemą su banko sąskaita ar telefonu.
„Pavyzdžiui, jums paskambina neva banko darbuotojas ir praneša pastebėjęs įtartiną operaciją. Jis pasiūlo padėti ją sustabdyti, tačiau pirmiausia paprašo įjungti ekrano dalijimosi funkciją. Žmogui toks prašymas gali atrodyti logiškas – juk darbuotojas nori padėti. Tačiau iš tiesų taip sukčiui suteikiama galimybė stebėti jūsų asmeninę informaciją“, – aiškina ekspertas.
Panaši schema taikoma ir prisidengiant investavimu. Tariamas konsultantas gali pasiūlyti padėti susikurti investavimo paskyrą, pervesti pirmąją įmoką ar atsiimti pelną. Tam žmogaus prašoma pasidalinti ekranu arba įsidiegti programėlę, kad konsultantas galėtų „parodyti, ką spausti“.
Ką sukčius mato jūsų ekrane?
Dalijantis ekranu sukčius gali realiuoju laiku stebėti atidaromas programėles, gaunamus pranešimus, banko sąskaitų likučius ar ekrane pasirodančius patvirtinimo kodus. Taigi, net ir neatskleidę slaptažodžio, galite nesąmoningai perduoti jautrią informaciją.
Dar didesnė rizika kyla įdiegus nuotolinės prieigos programą, pavyzdžiui, „AnyDesk“ ar „TeamViewer“. Tai teisėti techninės pagalbos įrankiai, tačiau sukčiai gali jais pasinaudoti. Priklausomai nuo telefono operacinės sistemos ir suteiktų leidimų, tokios programos gali leisti ne tik stebėti ekraną, bet ir valdyti įrenginį – atidaryti programėles, spausti mygtukus ar inicijuoti tam tikrus veiksmus.
„Svarbu tai, kad sukčiui nebūtinai reikia įveikti banko apsaugos sistemas. Dažnai jis siekia, kad pats žmogus patvirtintų reikiamą veiksmą. Pavyzdžiui, nusikaltėlis gali inicijuoti mokėjimą ir įtikinti klientą jį patvirtinti per „Smart-ID“, aiškindamas, kad taip tikrinamas sąskaitos saugumas. Taigi, didžiausią grėsmę kelia ne pati programa, o galimybė ja pasinaudoti manipuliuojant žmogaus pasitikėjimu“, – aiškina M. Kutkaitis.
Kada pokalbį reikėtų iškart nutraukti?
Pasak eksperto, sukčiai retai iš karto paprašo visiškos prieigos prie telefono. Dažniau jie pradeda nuo nedidelio prašymo – parodyti ekraną ar atidaryti konkrečią programėlę. Vėliau prašymai tampa vis jautresni: prisijungti prie interneto banko, suteikti papildomus leidimus arba patvirtinti operaciją.
„Tokiose situacijose svarbu atkreipti dėmesį į veiksmų seką. Pavyzdžiui, tariamas banko darbuotojas pirmiausia paprašo parodyti ekraną, vėliau – prisijungti prie interneto banko, o galiausiai – patvirtinti užklausą per „Smart-ID“. Kiekvienas veiksmas atskirai gali atrodyti įprastas, tačiau kartu jie leidžia sukčiui stebėti jūsų finansinę informaciją ir nukreipti jus jam naudinga linkme“, – teigia M. Kutkaitis.
Ypač svarbu suprasti, ką patvirtinate elektroninės atpažinties priemonėmis. Pavyzdžiui, „Smart-ID“ PIN1 kodas naudojamas tapatybei patvirtinti ir prisijungti prie elektroninių paslaugų, o PIN2 – mokėjimams ir kitiems veiksmams pasirašyti.
„Sukčius gali sakyti, kad reikia patvirtinti tapatybę ar atšaukti įtartiną mokėjimą. Tačiau jūsų telefone pasirodžiusi užklausa iš tiesų gali būti skirta pinigų pervedimui. Todėl niekada netvirtinkite veiksmų, kurių patys neinicijavote. Jei pašnekovas prašo suteikti prieigą prie telefono, geriausia nutraukti pokalbį ir savarankiškai susisiekti su banku oficialiu numeriu“, – perspėja ekspertas.
Ką daryti, jei prieigą jau suteikėte?
Jeigu įtariate, kad telefono ekranu dalijotės su sukčiumi, nedelsdami nutraukite pokalbį ir ekrano bendrinimą. Jei suteikėte nuotolinę prieigą, papildomai išjunkite „Wi-Fi“ ryšį ir mobiliuosius duomenis, kad pašalinis asmuo nebegalėtų valdyti jūsų įrenginio.
„Vien nutraukti pokalbį nepakanka. Sukčius galėjo pamatyti prisijungimo duomenis, inicijuoti mokėjimus ar, gavęs platesnius leidimus, pakeisti telefono nustatymus. Net jei pinigai iš sąskaitos nedingo, tai dar nereiškia, kad jūsų duomenys saugūs. Todėl svarbu kuo greičiau susisiekti su banku ir informuoti, kokią prieigą suteikėte bei kokius veiksmus atlikote“, – aiškina M. Kutkaitis.
Ekspertas taip pat pataria iš kito, saugaus įrenginio pakeisti svarbiausius slaptažodžius, pašalinti įtartinas programas ir patikrinti joms suteiktus leidimus. Jei abejojate įrenginio saugumu, verta kreiptis į techninės pagalbos specialistus, o apie galimą sukčiavimą pranešti policijai.
„Sukčiui nebūtina pavogti pinigų iš karto. Kartais pirmasis jo tikslas – gauti informaciją ar prieigą, kuria galėtų pasinaudoti vėliau. Todėl telefono ekrano saugumą vertinkite taip pat atsakingai kaip banko prisijungimo duomenis“, – apibendrina ekspertas.
About the Author
