Elektros tiekimo sutrikimas verslui gali kainuoti gerokai daugiau nei kelias valandas be šviesos. Sustojusi gamybos linija, neveikiančios šaldymo sistemos ar nutrūkę užsakymai gali lemti nemenkus finansinius nuostolius. Nors energijos kaupikliai dažnai siejami su didelėmis gamyklomis ir milijoninėmis investicijomis, „Įkrautas“ bendraįkūrėjas ir vadovas Paulius Gūžys atkreipia dėmesį, kad jie gali būti naudingi ir vidutiniam verslui. Be to, kaupikliai gali ne tik apsaugoti nuo brangių prastovų, bet ir mažinti elektros sąnaudas, padėti išvengti papildomų investicijų į infrastruktūrą ar net generuoti pajamas dalyvaujant elektros rinkoje.
„Į energijos kaupiklį siūlyčiau žiūrėti panašiai kaip į verslo draudimą. Įmonės draudžia savo pastatus, įrangą, transportą, nes supranta, kokių nuostolių gali sukelti netikėtas įvykis. Su elektros tiekimu situacija panaši, tik kaupiklis leidžia ne kompensuoti jau patirtą žalą, o tam tikrais atvejais jos išvengti. Be to, tinkamai parinkta sistema gali ne tik apsaugoti verslą, bet ir kurti papildomą finansinę naudą. Ir tam tikrai nebūtina turėti didžiulės gamyklos ar investuoti į šimtų kilovatų galios sistemą“, – sako P. Gūžys.
Elektros rezervas gali apsaugoti svarbiausius verslo procesus
Net ir trumpas elektros tiekimo sutrikimas skirtingoms įmonėms gali turėti nevienodų pasekmių. Gamybos bendrovei tai gali reikšti sustojusius įrenginius ir papildomas jų paleidimo sąnaudas, maisto pramonės ar prekybos įmonei – sutrikusį šaldymo įrangos darbą, o logistikos ar paslaugų sektoriui – nutrūkusius procesus ir vėluojančius užsakymus. Todėl vertinant energetinį saugumą svarbiausia suprasti, kokia įranga turi veikti net ir tada, kai elektros tiekimas iš tinklo nutrūksta.
Tinkamai suprojektuota energijos kaupimo sistema gali užtikrinti rezervinį maitinimą pasirinktiems įrenginiams. Tam nebūtina palaikyti viso pastato elektros vartojimo. Pavyzdžiui, įmonė gali numatyti rezervą serveriams, ryšio ir apsaugos sistemoms, šaldymo įrangai ar svarbiausiems gamybos procesams. Kiek laiko šie įrenginiai galės veikti, priklausys nuo jų suvartojamos galios, kaupiklio talpos ir sistemos techninių galimybių.
Svarbu tai, kad ne kiekvienas kaupiklis automatiškai užtikrina elektros tiekimą dingus įtampai tinkle. Tam reikalinga rezervinio maitinimo funkcija, tinkamas inverteris, automatika ir atitinkamai paruošta elektros instaliacija. Jeigu įrenginiams būtinas visiškai nepertraukiamas maitinimas, gali prireikti ir atskiros nepertraukiamo maitinimo sistemos (UPS).
Ilgesniam autonominiam veikimui taip pat gali būti naudojamos sistemos, kuriose kaupiklis derinamas su elektros generatoriumi. Tokiu atveju baterija padeda užtikrinti elektros rezervą, o suderinamas generatorius gali papildyti energijos atsargas ir pratęsti svarbiausių įrenginių veikimą. Tai leidžia planuoti rezervinį maitinimą ne vien didinant baterijų skaičių, bet ir derinant skirtingus energijos šaltinius.
Kaupiklis gali padėti išvengti papildomų elektros infrastruktūros išlaidų
Kita energijos kaupiklių panaudojimo galimybė aktuali įmonėms, kurios plečia veiklą, diegia naujus įrenginius arba planuoja statyti naujus objektus. Tokiais atvejais dažnai iškyla klausimas, ar turimos elektros įvado galios pakaks būsimiems poreikiams. Jos didinimas, priklausomai nuo objekto vietos ir tinklo techninių galimybių, gali pareikalauti papildomų investicijų.
Jeigu didesnės galios verslui reikia tik tam tikrais momentais, kaupiklis gali padėti padengti trumpalaikius elektros vartojimo pikus. Pavyzdžiui, kai vienu metu įjungiami keli daug energijos naudojantys įrenginiai, dalis reikalingos galios gali būti tiekiama iš baterijos. Tokiu būdu sumažinama tuo metu iš tinklo imama galia, o kai kuriais atvejais atsiranda galimybė išvengti arba atidėti brangiai kainuojantį elektros įvado didinimą.
„Verslas dažnai pirmiausia skaičiuoja, kiek kainuos pats kaupiklis, tačiau verta įvertinti ir tai, kokių kitų investicijų jis gali padėti išvengti. Tarkime, įmonė plečiasi, įsirengia papildomą įrangą ar stato naują objektą, kuriam reikia didesnės elektros galios. Jeigu tas poreikis atsiranda tik trumpais intervalais, nebūtinai ekonomiškai naudingiausia iš karto didinti tinklo įvadą. Kartais dalį galios poreikio galima padengti kaupikliu, kartu gaunant ir papildomą elektros rezervą. Žinoma, kiekvieną tokį atvejį reikia vertinti individualiai“, – aiškina P. Gūžys.
Kaupiklis taip pat gali būti naudojamas elektros vartojimo pikams mažinti, siekiant optimizuoti įmonės su elektros galia susijusias išlaidas. Vis dėlto finansinė nauda priklauso nuo taikomo tarifo, sutartyje numatytos leistinosios naudoti galios ir galimybės ją sumažinti. Jeigu įmonei didelės galios reikia nuolat, baterija negalės pakeisti tinklo įvado, todėl prieš investuojant būtina išanalizuoti faktinius elektros vartojimo duomenis.
Elektros kainų svyravimai suteikia galimybių mažinti sąnaudas
Energijos kaupikliai gali būti naudingi ir įprastomis darbo dienomis, kai elektros tiekimas nesutrinka. Viena tokių galimybių – elektros kainų skirtumų išnaudojimas, energetikos sektoriuje vadinamas arbitražu. Jo principas paprastas: baterija įkraunama tada, kai elektra pigesnė, o sukaupta energija naudojama brangesnėmis valandomis. Taip įmonė gali sumažinti elektros įsigijimo sąnaudas, jeigu jos tiekimo sutartis ir vartojimo pobūdis leidžia išnaudoti kintančias kainas.
Pavyzdžiui, įmonė, kurios elektros poreikis didžiausias ryte arba vakare, gali dalį energijos sukaupti mažesnių kainų laikotarpiu. Turint saulės elektrinę, kaupiklis leidžia išsaugoti dalį dieną pagamintos ir tuo metu nesuvartotos elektros, kad ją būtų galima panaudoti vėliau. Tai ypač aktualu verslams, kurių elektros vartojimas nesutampa su didžiausios saulės elektrinės gamybos valandomis.
Vis dėlto vien kainų skirtumo nepakanka investicijos atsipirkimui įvertinti. Reikia atsižvelgti į baterijos įkrovimo ir iškrovimo nuostolius, eksploatavimo sąnaudas, jos dėvėjimąsi, elektros tiekimo sutarties sąlygas ir faktinį įmonės vartojimą. Dėl to tas pats kaupiklis skirtingose įmonėse gali duoti nevienodą finansinę naudą.
Papildomų galimybių gali suteikti ir elektros sistemos balansavimo rinka. Joje pasitelkiami lankstūs elektros gamybos, vartojimo bei kaupimo pajėgumai, padedantys palaikyti elektros sistemos stabilumą. Tam tikri kaupikliai, atitinkantys techninius ir rinkos reikalavimus, gali būti naudojami tokioms paslaugoms teikti, taip pat ir per atitinkamus pajėgumus telkiančius rinkos dalyvius. Tačiau dalyvavimas balansavime nėra automatinė kiekvieno kaupiklio funkcija: tam būtina tinkama įranga, valdymas, sutartys ir techninis pasirengimas, o galimos pajamos priklauso nuo rinkos sąlygų.
Mažesniam verslui svarbiausia tinkamai įvertinti energijos poreikį
Praktikoje viena dažniausių klaidų planuojant kaupimo sistemą – pradėti nuo įrangos dydžio, dar neįvertinus, kokią konkrečią naudą ji turėtų sukurti. Vienoms įmonėms svarbiausia apsisaugoti nuo elektros tiekimo sutrikimų, kitoms – sumažinti trumpalaikius galios pikus, o turinčioms saulės elektrines gali būti aktualiau efektyviau panaudoti pačių pagamintą energiją.
Todėl kaupiklio pasirinkimas prasideda nuo elektros vartojimo analizės. Reikia įvertinti, kokios galios įrenginiai naudojami, kada elektros poreikis didžiausias, kokius procesus būtina apsaugoti ir kiek laiko jie turėtų veikti be tinklo. Pagal tai parenkama kaupiklio galia, matuojama kilovatais (kW), ir talpa, matuojama kilovatvalandėmis (kWh). Pavyzdžiui, 50 kW galios ir 100 kWh talpos sistema teoriškai galėtų tiekti 50 kW apkrovą apie dvi valandas, tačiau reali veikimo trukmė būtų trumpesnė dėl energijos nuostolių ir naudojamos baterijos talpos apribojimų.
Vidutiniam verslui gali pakakti ir mažesnės nei 100 kW galios sistemos, jeigu ji pritaikyta konkretiems poreikiams. Tokia įranga gali būti naudojama kartu su saulės elektrine arba be jos, o techninės įrengimo ir prijungimo sąlygos priklauso nuo pasirinktos sistemos bei objekto elektros infrastruktūros. Todėl prieš įsigyjant kaupiklį svarbu įvertinti ne tik jo kainą, bet ir visos sistemos įrengimo, valdymo bei priežiūros reikalavimus.
„Nereikia pradėti nuo klausimo, kiek didelį kaupiklį verslas gali sau leisti. Pirmiausia verta išsiaiškinti, kiek įmonei kainuotų valandos ar kelių valandų prastova, kokius įrenginius būtina apsaugoti ir kur šiuo metu patiriamos didžiausios elektros sąnaudos. Kartais paaiškėja, kad pakanka palyginti nedidelės sistemos, kuri vienu metu gali atlikti kelias funkcijas – užtikrinti rezervinį maitinimą, padėti valdyti galios poreikį ir efektyviau naudoti elektrą. Svarbiausia, kad investicija atitiktų realų verslo poreikį, o ne būtų daroma vien dėl technologijos“, – pabrėžia „Įkrautas“ bendraįkūrėjas.
Vertinant kaupiklio ekonominę naudą, svarbu atsižvelgti ne tik į galimybę sumažinti elektros sąnaudas ar gauti papildomų pajamų, bet ir į finansinius nuostolius, kurių įmonė galėtų išvengti sutrikus elektros tiekimui. Todėl kaupiklio atsipirkimo negalima vertinti pagal vieną visiems verslams tinkantį terminą. Vienai įmonei didžiausią naudą gali suteikti mažesnės elektros sąskaitos, kitai – galimybė išvengti brangių gamybos prastovų ar papildomų investicijų į elektros infrastruktūrą. Prieš investuojant verta išanalizuoti elektros vartojimo istoriją, įvertinti galimų prastovų finansines pasekmes ir apskaičiuoti galimą sutaupymą. Galiausiai kaupiklio vertė verslui matuojama ne vien sutaupytais ar uždirbtais eurais, bet ir nuostoliais, kurių pavyksta išvengti, bei galimybe užtikrinti veiklos tęstinumą net sutrikus elektros tiekimui.
About the Author
