2026 m. spalio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Spalio 14 d. Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama efektyviai užkardyti smurtą dėl lyties, kurio ryškiausia išraiška yra seksualinis smurtas. Įstatymo projekto rengėjų teigimu, tinkamas teisinis reguliavimas, užtikrinantis visų seksualinės prievartos apraiškų ir formų kriminalizavimą bei atsakomybės už tokias veikas neišvengiamumą, yra svarbus prevencijos, teisingumo atkūrimo ir nukentėjusiųjų apsaugos garantas.
Seksualinio smurto aukos neretai atsiduria situacijose, kai dėl patiriamo šoko ar baimės patiria sąstingį ir aktyviai nesipriešina. Taigi nusikaltėliai teismo procese spekuliuoja tariamu aukos sutikimu. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės privalo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už bet kokį lytinį aktą be sutikimo, net jei auka fiziškai nesipriešino. Be kita ko, Europos Sąjungos teisė įpareigoja valstybes nares imtis tinkamų priemonių, kad paskatintų elgesio modelių pokyčius, kuriuos lemia istoriškai nelygūs moterų ir vyrų galios santykiai arba kurie grindžiami stereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis, visų pirma seksualinių santykių, sekso ir sutikimo kontekste.
Taigi Baudžiamojo kodekso pakeitimais siekiama atliepti pasikeitusį požiūrį į seksualinės prievartos nusikaltimus, suderinti Baudžiamojo kodekso nuostatas su tarptautinių bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, nustatant baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą su asmeniu, nedavusiu tokiems veiksmams laisvanoriško sutikimo, – tai yra įtvirtinti aktyvaus sutikimo sampratą. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektu siekiama išplėsti atsakomybės už seksualinį priekabiavimą taikymą, siekiant efektyviai kovoti su šiuo reiškiniu ir išlaikyti atsakomybės, taikomos už atitinkamus veiksmus, proporcingumą.
Be kita ko, teikiamu Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektu, siekiant labiau apsaugoti vaikus nuo jais pasinaudoti siekiančių asmenų, siūloma nustatyti naujas nusikalstamos veikos – jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimo – sudėtis; taip pat siūloma ilginti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, kai seksualinės prievartos nusikaltimas padaromas prieš nepilnametį.
Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektams, tačiau atkreipė dėmesį į būtinybę tobulinti Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto pirmininko Lauryno Šedvydžio nuomone, privalu tobulinti Baudžiamojo kodekso 150 straipsnį, aiškiai įtvirtinant sustiprintą vaiko seksualinio neliečiamumo apsaugą, diferencijuojant ją pagal vaiko amžių ir brandą bei užtikrinant, kad vaiko pažeidžiamumas, priklausomumas, kaltininko autoritetas, pasitikėjimo santykis ar kita faktinė įtaka nebūtų nuvertinami. Vertinant seksualinio pobūdžio veiksmus siūloma esminį dėmesį nukreipti į suaugusio asmens elgesį ir jo įtaką vaikui, nesudarant jokių prielaidų lengvinti suaugusio asmens atsakomybę ar tam tikrais atvejais jos išvengti manipuliuojant vaiko sutikimu.
Taip pat komitete pritarta Seimo narių Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės ir Lauryno Kasčiūno siūlymui išlaikyti galiojantį ketverių–dešimties metų laisvės atėmimo bausmės terminą seksualinės prievartos nusikaltimams prieš nepilnamečius asmenis, o kvalifikuotiems seksualinės prievartos nusikaltimams prieš nepilnamečius asmenis bausmes sugriežtinti.
Parengė ir daugiau informacijos suteiks:
Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gabrielė Gibė
Tel. (0 5) 209 6809
El. p. egle.gibaviciute@lrs.lt
About the Author
