Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė
Praėjo metai nuo tada, kai eurozonos šalyse atliekant pervedimus eurais pradėta taikyti papildoma apsaugos priemonė – gavėjo patikra. Per šį laiką naujas perspėjimas mokėjimo lange daugeliui jau tapo pažįstamas, tačiau klausimų vis dar kyla: ar gavėjo duomenų neatitikimas reiškia, kad susidūrėte su sukčiais, ir ką daryti, gavus tokį perspėjimą?
Pirmųjų metų „Swedbank“ duomenys rodo, kad perspėjimai savo funkciją atlieka – maždaug kas antras juos gavęs klientas sustoja, patikslina duomenis arba nusprendžia mokėjimo nebetęsti. Tai rodo, kad patikra sukuria papildomą „stabtelėjimo momentą“ ir paskatina dar kartą įvertinti, kam iš tiesų pervedami pinigai. Šiandien mokėjimai, kuriuose nustatomas gavėjo duomenų neatitikimas, sudaro tik nedidelę „Swedbank“ bendro mokėjimų srauto dalį.
Kada rodomas įspėjimas?
Gavėjo duomenų neatitikimo pranešimas rodomas tais atvejais, kai gavėjo pavadinimas įrašomas kitaip, nei jis registruotas finansų įstaigos sistemose. Neatitikimas gali atsirasti naudojant sutrumpintą įmonės pavadinimą, praleidus jo dalį ar teisinę formą, skirtingai rašant lietuviškas raides, kabutes ar kitus simbolius. Kartais oficialus gavėjo pavadinimas neįrašomas ir dėl simbolių skaičiaus apribojimų.
Pasirodžius žinutei apie duomenų nesutapimą, verta palyginti sąskaitos numerį ir gavėjo pavadinimą su sąskaita faktūra, sutartimi ar kitu patikimu šaltiniu. Jei kyla abejonių, su gavėju reikėtų susisiekti anksčiau naudotu ir patikimu kontaktu, o ne naujai mokėjimo prašyme nurodytu telefono numeriu ar el. pašto adresu.
Svarbu suprasti ir šios priemonės ribas. Taip, ji padeda sumažinti klaidingų pervedimų riziką, o tam tikrose situacijose gali tapti ir papildomu saugikliu nuo sukčių. Visgi gavėjo patikros funkcija tik informuoja apie nustatytą duomenų neatitikimą, tačiau automatiškai neblokuoja ar neatšaukia pervedimo. Galutinį sprendimą, ar tęsti mokėjimą, priima klientas.
Kai įprastas tiekėjo laiškas nuveda į sukčių sąskaitą
Nors gavėjo duomenų neatitikimus dažniausiai lemia techninės priežastys, pasitaiko ir situacijų, kai perspėjimas gali padėti išvengti didelių finansinių nuostolių. Tai ypač aktualu juridiniams asmenims, kurie gali tapti sukčiavimo schemų taikiniu, kai nusikaltėliai siekia perimti verslo elektroninius susirašinėjimus ir iš to pasipelnyti.
Kaip ši schema atrodo praktikoje? Įsivaizduokime, kad įmonės darbuotojas gauna iš pirmo žvilgsnio įprastą tiekėjo laišką. Jame pranešama, kad pasikeitė tiekėjo bankas arba atsiskaitomoji sąskaita, todėl būsimą mokėjimą prašoma pervesti į naują sąskaitą.
Toks laiškas gali nesukelti jokių įtarimų – sukčiai gali būti perėmę tikrą susirašinėjimą arba labai tiksliai jį imituoti, išlaikydami ankstesnių laiškų temą, parašą, bendravimo stilių ir pasinaudodami informacija apie realią sąskaitą. Dažnai pasitelkiamas ir skubos elementas: prašoma mokėjimą atlikti dar tą pačią dieną, kad nebūtų sustabdytas užsakymas ar nevėluotų prekių pristatymas. Dar daugiau įtarimų turėtų kelti skubinimas ar prašymas nesilaikyti numatytos mokėjimų tvirtinimo tvarkos.
Būtent pasikeitę mokėjimo rekvizitai turėtų tapti pirmuoju signalu suklusti. Jei tiekėjas netikėtai nurodo naują sąskaitą, kitą gavėjo pavadinimą ar kitą finansų įstaigą, tokią informaciją būtina papildomai patikrinti. Pasikeitusius rekvizitus svarbu patvirtinti tiesiogiai susisiekus su tiekėju anksčiau naudotais ir patikimais kontaktais, pavyzdžiui, paskambinus bendrovei jau žinomu telefono numeriu, o ne nurodytu naujame laiške.
Be to, gavėjo patikra ne visais tokio sukčiavimo atvejais parodys neatitikimą. Ypač atidiems reikėtų būti tuomet, kai lėšas prašoma pervesti į ne euro zonoje veikiančio banko sąskaitą, nes gavėjo patikra tokiems mokėjimams netaikoma. Net ir Europoje ne visi pervedimai patenka į šios sistemos taikymo sritį. Tuo gali pasinaudoti sukčiai, nurodydami tą patį gavėjo pavadinimą, kuris buvo naudojamas ankstesniuose mokėjimuose, tačiau pakeisdami sąskaitos numerį. Tokiu atveju perspėjimas apie duomenų neatitikimą gali ir nepasirodyti.
Todėl svarbu vertinti ne tik tai, ar sutampa gavėjo duomenys, bet ir pačias mokėjimo aplinkybes – ypač netikėtus sąskaitos numerio ar kitų rekvizitų pasikeitimus.
Gyventojams – kelių sekundžių pauzė, įmonėms – viena svarbi taisyklė
Gyventojams rekomenduočiau kaskart, gavus perspėjimą apie nesutampančius duomenis, prieš patvirtinant mokėjimą sustoti ir patikrinti sumą, gavėjo pavadinimą bei sąskaitos numerį. Net jei pinigai pervedami gerai pažįstamam gavėjui, papildomas atidumas ypač svarbus tuomet, kai gavėjo rekvizitai gaunami nauju kanalu, netikėtai pasikeičia sąskaita arba mokėjimą raginama atlikti kuo skubiau.
Įmonėms svarbiausia taisyklė – niekada netvirtinti tiekėjo ar verslo partnerio banko sąskaitos pakeitimo remiantis vien el. laišku. Naujus rekvizitus būtina patikrinti kitu, iš anksto žinomu kanalu, pavyzdžiui, paskambinus patikimam kontaktiniam asmeniui bendrovei jau žinomu telefono numeriu. Didesnės vertės ar neįprastiems mokėjimams taip pat verta taikyti keturių akių principą, kai mokėjimą papildomai tikrina ir tvirtina kitas darbuotojas.
Gavėjo patikra yra viena iš priemonių, padedančių užtikrinti saugesnius mokėjimus, tačiau technologiniai sprendimai negali visiškai apsaugoti nuo žmogiškųjų klaidų ar sukčių. Vis dažniau nusikaltėliai siekia ne įsilaužti į banko sistemas, o įtikinti patį žmogų atlikti finansinį veiksmą. Todėl svarbiausia – išsiugdyti įprotį neskubėti, o gavus perspėjimą – stabtelėti ir visus mokėjimo informacijos pasikeitimus patikrinti savarankiškai, oficialiuose dokumentuose.
About the Author
