Europos Komisija pagal 2021–2027 m. Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės kvietimą atrinko finansuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) projektą, skirtą oro pajėgumų ir oro erdvės stebėjimui stiprinti. Projektui numatoma skirti iki 32,1 mln. eurų.
Pasak vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno, Europos Komisijos skiriamos lėšos leis stiprinti Lietuvos pajėgumus stebėti oro erdvę ir užtikrinti efektyvesnę valstybės sienos apsaugą, pasikeitus geopolitinei situacijai regione.
„Tai labai reikšminga ES parama Lietuvos ir viso rytų pasienio regiono saugumo sustiprinimui. Dabartinė saugumo aplinka ir padidėjęs hibridinių grėsmių lygis mūsų regione reikalauja nuolat stiprinti valstybės sienos apsaugą ir diegti šiuolaikinius stebėjimo sprendimus. Oro erdvės stebėjimo pajėgumai tampa vis svarbesne bendros sienos apsaugos sistemos dalimi. Dėkojame Europos Komisijai už paramą ir supratimą, kad šiandienos saugumo iššūkiai reikalauja bendrų pastangų ir konkrečių investicijų į Europos Sąjungos valstybių narių saugumą“, – sako ministras M. Katelynas.
Įgyvendinant VSAT projektą numatoma pastatyti bokštus su oro erdvės stebėjimo įranga, radarais ir dronų neutralizavimo įranga. Taip pat projekto metu planuojama įsigyti ilgojo ir trumpojo nuotolio dronų bei vykdyti mokymus dronų operatoriams. Planuojama projekto pradžia – šių metų gruodis, pabaiga – 2029 m. gruodis.
Europos Komisijos teigimu, finansavimas turėtų sustiprinti sienos apsaugos institucijų gebėjimus aptikti ir stebėti neteisėtą dronų veiklą, hibridines grėsmes ir tarpvalstybinį nusikalstamumą prie ES išorės sienų. Finansavimą gaus 16 ES valstybių narių.
„Tai, kad paramos kreipėsi ir ją gaus net 16 valstybių narių, rodo, jog atsakas į hibridines grėsmes prie išorės sienų yra bendras Europos Sąjungos rūpestis, o ne tik atskirų valstybių reikalas. Toliau sieksime, kad Europos Sąjungos parama išorės sienų apsaugai būtų nuosekli ir atitiktų realias grėsmes. Mums svarbus ne tik kiekvienai ES valstybei narei skiriamas ES finansavimas, bet ir galimybės gauti papildomą ES paramą, kai kyla naujų iššūkių, kaip šiuo atveju dėl dronų ir hibridinių grėsmių. Todėl ypač svarbu, kad tokios papildomos ES finansavimo galimybės būtų išlaikytos ir naujojoje 2028–2034 m. daugiametėje finansinėje programoje“, – pabrėžia ministras M. Katelynas.
Skirstydama lėšas, Komisija atsižvelgė į tai, kuriame išorės sienos ruože bus įgyvendinamas projektas, kaip stipriai ir kaip dažnai ten patiriamos hibridinės grėsmės, ypač prie labiausiai pažeidžiamų išorės sienų, ir į paraiškos vertinimo balą. Pagal šiuos kriterijus Lietuvos projektas priskirtas 1-ajam prioritetiniam lygiui.
About the Author
