2026 m. spalio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Siekiant suvaldyti sparčiai augančias valstybės skolos aptarnavimo išlaidas ir užtikrinti ilgalaikį finansų tvarumą, Seimo nariai įregistravo Fiskalinės valdysenos įstatymo pataisas. Jomis siūloma Lietuvoje įvesti nacionalinę valdžios sektoriaus skolos ribą – 45 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šiuo metu Lietuvos fiskalinės valdysenos sistemoje ribojamas tik grynųjų išlaidų augimas, tačiau valstybės skolos likučiui ir jos aptarnavimo išlaidoms, palūkanoms, jokios ribos netaikomos. Dėl to skolos aptarnavimo išlaidos tapo sparčiausiai augančia biudžeto eilute, kurios didėjimas nesukelia jokių teisinių padarinių.
Valstybės kontrolė prognozuoja, kad jau 2028 m. vien palūkanoms turėsime skirti apie 1,5 mlrd. eurų, o tai yra maždaug 1,5 proc. viso BVP.
„Tai yra milžiniškos lėšos, kurių netenka mūsų nacionalinis saugumas, švietimas, sveikatos apsauga ir kitos gyvybiškai svarbios viešosios paslaugos. Įvesdami 45 proc. BVP skolos ribą, mes įtvirtiname atsakomybę ir užkertame kelią galimybei finansinę naštą nepastebimai perkelti kitoms vyriausybėms. Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad ši riba niekaip nevaržys mūsų gynybos poreikių – lengvatinės Europos Sąjungos gynybos paskolos (SAFE) į šią skaičiuoklę nebus įtraukiamos“, – teigia vienas iš projekto iniciatorių, Seimo narys Mindaugas Lingė.
Remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, jei nebus imtasi ribojančių priemonių, valdžios sektoriaus skola nuo 39,9 proc. BVP 2025 m. pabaigoje gali išaugti iki maždaug 51 proc. BVP 2028 m. Siūlomas 45 proc. dydis pasirinktas atsižvelgiant į mokslinius tyrimus, kurie rodo, jog optimalus skolos lygis Lietuvos ekonomikos augimui yra apie 39–42 proc. BVP. Nustatyta riba paliktų saugų 15 procentinių punktų atstumą iki Europos Sąjungos nustatytos kritinės 60 proc. BVP ribos, taip užtikrinant valstybės galimybes lanksčiai reaguoti galimų krizių atveju.
Esminiai siūlomo įstatymo pakeitimai apima 45 proc. BVP skolos ribos įtvirtinimą, kurios negalima viršyti planuojant valstybės biudžetą. Tai pat Vyriausybė, teikdama biudžeto projektą, privalės pateikti dešimties metų skolos projekciją. Joje turės būti įvertinti visi ateities įsipareigojimai (net ir priimti, bet dar neįsigalioję teisės aktai). Valstybės kontrolė per 15 darbo dienų nuo biudžeto pateikimo privalės įvertinti ir paskelbti, ar pateikta skolos projekcija atitinka 45 proc. ribą. Jei nauji sprendimai, išlaidų didinimas ar pajamų mažinimas, lems skolos ribos viršijimą, Vyriausybė privalės juos kompensuoti kitomis priemonėmis. Į skolos ribą nebus įskaičiuojamas Europos Sąjungos lengvatinių gynybos paskolų (SAFE) likutis. Nustatytas ribos dydis bus peržiūrimas kas 5 metus, taip užtikrinant, kad peržiūros ciklas nesutaptų su ketverių metų Seimo kadencijomis ir nebūtų derinamas prie vienos politinės daugumos interesų.
Naujoji tvarka nebūtų taikoma atgaline data. Priėmus įstatymą, pirmoji skolos projekcija su skolos ribos vertinimu būtų teikiama 2027 m., kartu su 2028–2030 m. valstybės biudžeto projektu.
Šis įstatymo projektas taip pat įgyvendina ilgametę Valstybės kontrolės rekomendaciją teisės aktuose nustatyti grėsmės valstybės finansų tvarumui nekeliantį skolos lygį.
Įstatymo projektą teikia Seimo nariai: Mindaugas Lingė, Ingrida Šimonytė, Gintarė Skaistė, Laurynas Kasčiūnas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Simonas Gentvilas.
About the Author
