Daugeliui atrodo, kad baigus universitetą natūralus kitas žingsnis – karjera versle. Tačiau KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto doktorantas Tomas Kačinskas pasirinko kitokį kelią. Po beveik dešimtmečio darbo vienoje didžiausių Lietuvos pramonės įmonių jis grįžo į universitetą – ne tik tęsti studijų, bet ir prisijungti prie akademinės bendruomenės kaip dėstytojas, tyrėjas ir skaitmeninio turinio kūrėjas.
Žinių nebeužteko – todėl grįžo į universitetą
Tomo kelias į inžineriją prasidėjo ne universiteto auditorijoje. Baigęs mokyklą, jis įsidarbino vienoje didžiausių Lietuvos pramonės įmonių – UAB „Iremas“. Būtent ten, dirbdamas pramonės sektoriuje, didžiausiose Lietuvos gamyklose ir bendraudamas su kolegomis, jis suprato, kokių specialistų labiausiai reikia pramonei.
„Darbas su metalinėmis medžiagomis man patiko, todėl norėjau suprasti apie jas viską – nuo metalurgijos iki medžiagų elgsenos veikiant apkrovoms. Norėjosi ne tik atlikti darbą, bet ir žinoti, kodėl viskas vyksta būtent taip“, – pasakoja Tomas.
Šis smalsumas jį atvedė į KTU Mechanikos inžinerijos studijas. Tačiau baigus bakalaurą mokslai nesibaigė – tuo metu Tomas jau buvo sukaupęs nemažai profesinės patirties, vadovavo metalų bandymų laboratorijai, o vėliau tapo technikos direktoriaus pavaduotoju.
Vis dėlto kuo daugiau atsakomybės teko prisiimti, tuo dažniau jis pajusdavo, kad vien praktinės patirties nebeužtenka.
Studijos ir darbas – vienas kitą papildantys keliai
„Po bakalauro studijų buvo praėję apie penkeri metai. Turiu tokį savo profesinio augimo matą – žinių amplitudę. Kai pajuntu, kad mano žinių nebepakanka ir amplitudė leidžiasi link nulio, einu mokytis toliau. Būtent tada nusprendžiau grįžti į universitetą ir rinktis Gamybos inžinerijos magistrantūros studijas.“
Pasak Tomo, studijos ir darbas pramonėje nuolat papildė vienas kitą. Įmonėje spręsdamas realias problemas jis galėjo pritaikyti studijų metu įgytas žinias, o studijų projektuose atsinešdavo praktinių gamybos iššūkių.
„Tai buvo abipusė nauda. Studijos padėjo geriau suprasti pramonėje vykstančius procesus, o darbinė patirtis leido į akademinius projektus pažvelgti praktiškai“, – sako jis.
Nuo vidinių mokymų įmonėje – iki doktorantūros tyrimų
Dirbdamas įmonėje Tomas dažnai vedė kolegoms mokymus apie metalurgiją, suvirinimą, metalų bandymus ir tyrimus, mechaninį apdirbimą bei antikorozines dangas. Ši patirtis dar labiau sustiprino norą dalintis žiniomis.
„Man visada patiko pasakoti, aiškinti, diskutuoti įvairiomis temomis. Tačiau kartu supratau, kad norint atsakyti į sudėtingesnius klausimus reikia dar gilesnių žinių. Taip natūraliai atsirado noras siekti doktorantūros“, – pasakoja Tomas.
Šiuo metu jo moksliniai tyrimai susiję su funkcinių termoplastikų dangomis, atspariomis trinčiai. Vienas pagrindinių iššūkių – sukurti būdą, kaip tokias polimerines dangas patikimai sujungti su metaliniais paviršiais. Tyrimų tema aktuali pramonei, nes gali prisidėti prie senesnių technologijų pakeitimo pažangesniais ir tvaresniais sprendimais. Kai kuriose pramonės srityse naudojamos dangos, kurių sudėtyje yra aplinkai nepalankių medžiagų, todėl ieškoma alternatyvų.
Inžineriją atrado per braižybą ir projektavimą
Nors šiandien Tomas sprendžia sudėtingus mokslinius ir pramonės uždavinius, svarbiausiu savo profesinio kelio momentu jis įvardija gana ankstyvą studijų etapą – braižybos ir kompiuterinio projektavimo (CAD) modulius, kurie dėstomi Pramonės inžinerijoje.
„Būtent tada supratau, kad inžinerija man iš tikrųjų patinka. Ten susijungė kūrybiškumas ir techninis mąstymas. Galėdavau valandų valandas kurti 3D modelius, ieškoti sprendimų ir tobulinti projektus“, – prisimena Tomas.
Ar inžinierius gali kurti tinklalaides? Taip!
Metalai, gamybos procesai ir inžineriniai sprendimai – tai Tomo profesinė kasdienybė, tačiau jo santykis su technologijomis turi ir kitą pusę: garsą, vaizdą bei kūrybinius eksperimentus.
„Visada domėjausi įvairia elektrotechnika – tiek vaizdo, tiek garso sritimis. Laisvalaikiu groju elektrine ir akustine gitara, kartais ką nors įrašau. Man įdomi ne tik pati kūrybinė pusė, bet ir tai, kaip veikia visa technika – įrangos valdymas, garso įrašymas, procesų organizavimas“, – pasakoja Tomas.
Šis technologijų ir kūrybos derinys paskatino jį kartu su kolegomis įkurti studentų organizaciją „MediaON“. Jos idėja gimė iš noro priartinti dvi iš pirmo žvilgsnio skirtingas, tačiau glaudžiai susijusias sritis – akademinį pasaulį ir pramonę.
„MediaON“ – tiltas tarp pramonės ir akademijos
„Norėjosi parodyti akademinei bendruomenei, su kokiais realiais iššūkiais pramonė susiduria kasdien, o pramonei – kokias galimybes ir žinias gali pasiūlyti mokslas. Svarbu ne tik kalbėti apie sudėtingus dalykus, bet ir gebėti juos paaiškinti visiems suprantama kalba“, – teigia Tomas.
Todėl „MediaON“ pasirinko pokalbių ir tinklalaidžių formatą, kuriame susitinka skirtingų sričių atstovai. Pasak Tomo, toks formatas leidžia studentams geriau suprasti, su kokiais iššūkiais jie gali susidurti ateityje ir kokias kompetencijas verta ugdyti dar studijų metu.
Tačiau pati iniciatyva nėra vien turinio kūrimas. Organizacijos nariai taip pat eksperimentuoja praktiškai – kuria techninius sprendimus, organizuoja dirbtuves, mokosi valdyti apšvietimą, garso įrašymo įrangą, sprendžia akustikos ir vaizdo kūrimo klausimus.
„Kartais vienas inžinerines problemas pakeičia kitos – tik šį kartą sprendi, kaip tinkamai įrašyti garsą, panaikinti aidą ar sukurti tinkamą apšvietimą. Tačiau būtent tai ir įdomiausia – technologijos suteikia erdvės ne tik tikslumui, bet ir kūrybiškumui“, – sako Tomas.
About the Author
