Vyriausybė patvirtino dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo pakeitimus, kurie įsigalioja nuo spalio 1 d. Jie turėtų užbaigti laikotarpį, kai teismai skirtingai aiškino, kada ir kiek darbdavys gali sumažinti komandiruojamam darbuotojui priklausančius dienpinigius, sako advokatų kontoros „WIDEN“ partneris, advokatas, ginčų sprendimo praktikos vadovas Mantas Mikalopas.
Problema: ta pati norma – iš esmės priešingi teismų aiškinimai
Iki spalio 1 d. galiojanti dienpinigių mokėjimo tvarka leidžia mokėti mažesnius dienpinigius, jeigu „mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus“, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant – vietiniame norminiame teisės akte, ir jeigu jie nėra mažesni kaip 50 procentų maksimalaus Vyriausybės nustatyto dydžio.
Pasak advokatų kontoros „WIDEN“ advokato M. Mikalopo, būtent sąvoka „objektyvūs kriterijai“ nutarime nebuvo atskleista ir tapo pagrindiniu ginčų šaltiniu, ypač tarptautinio krovinių vežimo sektoriuje, kuriame dienpinigiai sudaro reikšmingą darbuotojo pajamų dalį. Nevienoda teismų praktika kėlė painiavą ir teisinį neapibrėžtumą: darbdaviai negalėjo prognozuoti, ar jų tvarka atlaikys teisminę kontrolę, o darbuotojai – tiksliai žinoti, kokio dydžio dienpinigius gaus.
Naujoji Vyriausybės nutarimo redakcija atsisako ginčų kėlusio reikalavimo dienpinigių dydžius diferencijuoti „pagal objektyvius kriterijus“. Vietoje to nustatomos aiškios ir nedviprasmiškos dienpinigių dydžių ribos, pastebi advokatas.
Pokyčiai nuo 2026 m. spalio 1 d.
Svarbiausi pokyčiai:
1. Panaikinamas „objektyvių kriterijų“ reikalavimas. Pakanka, kad kolektyvinėje sutartyje ar vietiniame norminiame teisės akte būtų nustatyti konkretūs mažesni dydžiai – nebereikia atskirai pagrįsti jų „objektyvumo“.
2. Atskiriamos dvi priemonės ir jų ribos. Kolektyvinėje sutartyje dydžiai negali būti mažesni kaip 50 proc. maksimalių Vyriausybės nustatytų dydžių. Vietiniame norminiame teisės akte dydžius galima mažinti tik tada, kai komandiruotė trunka ne trumpiau kaip 7 dienas, ir ne mažiau kaip iki 65 proc. Vyriausybės nustatytos normos. Praktiškai tai reiškia, kad trumpesnių nei 7 dienų komandiruočių dienpinigių darbdavys vienašališkai sumažinti nebegalės – juos mažinti leidžiama tik su profesinėmis sąjungomis sudaryta kolektyvine sutartimi.
3. Įtvirtinamas išankstinis raštiškas informavimas. Su nustatytais mažesniais dienpinigių dydžiais darbuotojas turi būti raštu supažindintas iki komandiruotės pradžios, o šie dydžiai galioja iki atitinkamos komandiruotės pabaigos – jų negalima keisti komandiruotės metu. Jeigu komandiruotės metu pasikeičia maršrutas ir valstybė (miestas), į kurią komandiruojama, dienpinigiai skaičiuojami pagal tai valstybei (miestui) nustatytą dydį.
Kuo tai naudinga darbdaviams ir darbuotojams
Darbdaviams, anot M. Mikalopo, naujoji tvarka suteikia teisinį tikrumą. Vietoj vertinamosios „objektyvių kriterijų“ sąvokos atsiranda aiškios procentinės ribos ir sąlygos, todėl mažėja rizika, kad teismas dienpinigių mažinimą pripažins neteisėtu ir priteis dienpinigių skirtumą su netesybomis. „Darbdaviai išsaugo galimybę pagrįstai valdyti komandiruočių sąnaudas: mažinti dienpinigius iki 50 procentų kolektyvine sutartimi arba iki 65 procentų vietiniu norminiu teisės aktu ilgesnėse ne trumpesnėse kaip 7 dienų komandiruotėse“, – teigia advokatų kontoros „WIDEN“ partneris, advokatas, ginčų sprendimo praktikos vadovas M. Mikalopas.
Darbuotojams, iš kitos pusės, sustiprinamos garantijos. Trumpų komandiruočių dienpinigių nebus galima sumažinti vienašališku darbdavio aktu, o kai dienpinigių normos mažinimas leidžiamas vietiniu norminiu teisės aktu, riba pakyla nuo 50 iki 65 procentų. Be to, privalomas išankstinis raštiškas informavimas ir taisyklė, kad dydžiai nekeičiami iki komandiruotės pabaigos, užtikrina skaidrumą ir nuspėjamumą – darbuotojas iš anksto žino, kiek gaus kiekvienos komandiruotės metu.
Advokatas M. Mikalopas pažymi, kad iki 2026 m. rugsėjo 30 d. patirtos komandiruočių išlaidos apmokamos pagal iki tol galiojusią tvarką, todėl darbdaviams verta iš anksto peržiūrėti ir prireikus atnaujinti vietinius norminius teisės aktus, kad nuo spalio 1 d. jie atitiktų naujuosius reikalavimus.
