Aplinkos ministerija tęsia viešą Nacionalinio atkūrimo plano (NAP) priemonių svarstymą ir kviečia visuomenę susipažinti su trimis naujomis plano dalimis – durpynų, jūrų bei upių, salpų ir ežerų ekosistemoms skirtomis atkūrimo priemonėmis – bei pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.
Kas yra Nacionalinis atkūrimo planas
Nacionalinis atkūrimo planas rengiamas įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) Gamtos atkūrimo reglamentą, kuris nustato tikslą atkurti pažeistas ekosistemas visose ES valstybėse narėse. Plane numatomos konkrečios priemonės, kuriomis Lietuva sieks atkurti ir pagerinti sausumos, miškų, žemės ūkio, gėlųjų vandenų, jūrų ir miestų ekosistemų būklę.
Planas viešinamas dalimis. Anksčiau paskelbtos miškų priemonės, dabar skelbiamos trys naujos dalys, o likusios (sausumos buveinių, žemės ūkio, miestų, apdulkintojų) bus skelbiamos ir aptariamos vėliau. Dalis priemonių kartojasi keliuose sąrašuose, nes prisideda prie daugiau nei vieno atkūrimo tikslo.
Durpynų atkūrimo priemonės
Durpynų atkūrimo dalį sudaro 10 priemonių. Nusausinti durpžemiai yra vienas didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltinių žemės naudojimo sektoriuje – juose vykstantis durpių irimas nuolat išskiria ŠESD. Keičiant durpynų intensyvų naudojimą ir atkuriant durpynų hidrologinį režimą, durpių irimas sulėtėja arba sustoja, atsinaujina durpėdaros procesai, atsikuria pelkėms būdingos buveinės ir rūšys, o kraštovaizdyje padidėja vandens sulaikymas.
Atkūrimo priemonės apima pelkių, šlapynių ir pelkinių miškų hidrologinio režimo atkūrimą, durpžemių apsaugą nuo sausinimo ir kitos žalingos veiklos, žemės ūkyje naudojamų durpžemių atkūrimą keičiant ūkininkavimo praktikas bei durpių gavybos plotų atkūrimą.
Jūrų atkūrimo priemonės
Jūrų dalį sudaro 33 priemonės, skirtos Baltijos jūros ir iš dalies Kuršių marių ekosistemų būklei gerinti.
Priemonės apima jūrų buveinių atkūrimą, žinių apie jūros būklę gilinimą, jūros taršos mažinimą, jūrų rūšių apsaugą ir saugomų jūrinių teritorijų valdymą. Tarp naujų priemonių – midijų rifų atkūrimas reguliuojant invazinio juodažiočio grundalo populiaciją, daugiamečių dumblių rifų įkūrimas iš naujo, nacionalinio lašišos valdymo plano parengimas, gamtotvarkos planų rengimas septynioms „Natura 2000“ teritorijoms Baltijos jūroje ir mėlynųjų gamtos kreditų sistemos vystymas.
Upių, salpų ir ežerų atkūrimo priemonės
Šią dalį sudaro 17 atkūrimo priemonių, skirtų gėlųjų vandenų ekosistemų būklei gerinti ir upių vientisumui atkurti.
Priemonės apima upių vientisumo atkūrimą šalinant nereikalingus hidrotechninius statinius ir pertvarkant kliūtis į palankias žuvų migracijai, upių renatūralizaciją atkuriant natūralią vagų struktūrą, hidrologinio režimo ežeruose atkūrimą, salpų ir aliuvinių pievų atkūrimą, vandens telkinių taršos mažinimą bei žuvų ir vėžiagyvių populiacijų atkūrimą. Tarp naujų priemonių — žuvų ir vėžiagyvių populiacijų tyrimai ir atkūrimo priemonės bei teisės aktų pakeitimai, stiprinantys paviršinių vandens telkinių apsaugą.
Kaip teikti pastabas
Su visų trijų dalių priemonių sąrašais galima susipažinti čia. Priemonės pateikiamos tokiu formatu, kokiu jos bus teikiamos Europos Komisijai — nurodant kiekvienos priemonės pavadinimą, kodą, aprašymą, įgyvendinimo terminą, taikymo plotą ir tikslus, prie kurių ji prisideda.
Visuomenė kviečiama teikti pastabas ir pasiūlymus dėl konkrečių sąrašuose esančių priemonių ir pasiūlyti naujas priemones, jei jų trūksta.
Pastabas ir pasiūlymus galima pateikti užpildant elektroninę formą čia iki rugsėjo 30 d.
Vieši susitikimai
Kiekvienos dalies priemonės bus aptartos atskiruose nuotoliniuose viešuose susitikimuose:
- Durpynų atkūrimo priemonės — rugsėjo 10 d. 13 val.;
- jūrų atkūrimo priemonės — rugsėjo 11 d. 10 val.;
- upių, ežerų ir salpų dalis — rugsėjo 21 d. 10 val.
Susitikimų kvietimai ir prisijungimo nuorodos bus išsiųstos viešoje darbo grupėje užsiregistravusiems dalyviams. Vėliau susitikimų įrašai bus viešinami.
Gautas pastabas Aplinkos ministerija įvertins ir, esant poreikiui, pakoreguos priemonių sąrašus bei jų aprašymus.
About the Author
