Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau
Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis plotas labiausiai netenkina jaunesnių gyventojų. Tarp 18–29 metų respondentų šią problemą įvardijo 29 proc., tarp 30–39 metų – 30 proc., o tarp 50–60 metų gyventojų – vos 9 proc.
Pasak L. Žukovės, tokius skirtumus galima paaiškinti besikeičiančiais gyvenimo poreikiais. Jaunesni gyventojai pirmąjį būstą dažnai renkasi turėdami mažesnį biudžetą, todėl pirmenybę teikia mažesniam plotui ar patogesnei vietai, tačiau ilgainiui aplinkybės pasikeičia.
„Pavyzdžiui, vienam žmogui ar jaunai porai nedidelis butas gali būti visiškai pakankamas. Tačiau sukūrus šeimą ar pradėjus dirbti iš namų, anksčiau pakakusios erdvės gali pradėti trūkti. Todėl natūralu, kad po kelerių metų gyventojai pradeda dairytis didesnio būsto. Kita vertus, vaikams užaugus ir išsikrausčius, poreikiai vėl gali pasikeisti – tuomet svarbesni tampa mažesni išlaikymo kaštai ir paprastesnė priežiūra“, – sako L. Žukovė.
Anot ekspertės, dėl to renkantis būstą reikėtų vertinti ne tik dabartinę gyvenimo situaciją, bet ir artimiausių metų planus, kas gali padėti išvengti poreikio netrukus vėl keisti gyvenamąją vietą.
Kada verta ieškoti naujų namų?
Pasak ekspertės, ne kiekvienas būsto trūkumas iškart signalizuoja, jog jį būtina keisti: pirmiau svarbu įsivertinti, ar problema laikina, ar ilgainiui tik didės.
„Jei būste trūksta vietos daiktams ar nepatogus jo išplanavimas, kartais pakanka pakeisti baldų išdėstymą arba atlikti remontą. Tačiau jei šeimai nuolat trūksta kambarių, nėra galimybės įsirengti darbo vietos ar kasdien tenka ieškoti kompromisų dėl asmeninės erdvės, verta pagalvoti apie didesnius namus. Svarbiausia įvertinti, ar dabartinį būstą dar galima pritaikyti savo poreikiams“, – pataria L. Žukovė.
Panaši situacija matoma ir tada, kai gyventojų netenkina būsto būklė. Apklausos duomenimis, šią problemą įvardija 14 proc. respondentų. Anot ekspertės, prieš nusprendžiant kraustytis verta palyginti dabartinio būsto remonto ir naujo įsigijimo išlaidas.
„Jei būstas yra patogioje vietoje, jo plotas pakankamas, o pagrindinis trūkumas – nusidėvėjusi apdaila ar pasenusi įranga, remontas gali būti racionalesnis pasirinkimas. Tačiau jei reikalingi dideli atnaujinimo darbai, o juos atlikus būstas vis tiek neatitiks poreikių, verta pasvarstyti, ar šias lėšas nebūtų prasmingiau skirti naujiems namams“, – teigia ekspertė.
Svarbi ne tik kaina, bet ir išlaikymo išlaidos
Gyventojams ne mažiau aktualios ir būsto išlaikymo išlaidos. Apklausos duomenimis, 13 proc. respondentų netenkina nepakankamas būsto energinis efektyvumas, o 10 proc. skundžiasi per didelėmis komunalinių paslaugų ir priežiūros išlaidomis.
Energinio efektyvumo problemą dažniau įvardija vyresni gyventojai – tarp 50–60 metų respondentų ją mini 19 proc., o tarp 18–29 metų – 11 proc.
Pasak L. Žukovės, ieškant naujų namų svarbu įvertinti ne tik būsto įsigijimo kainą, bet ir tai, kiek kainuos jame gyventi. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į pastato energinio naudingumo klasę, šildymo sistemą ir būsimus priežiūros darbus.
„Pavyzdžiui, senos statybos nerenovuotame name esantis butas gali kainuoti mažiau nei naujesnis, tačiau dėl prasto energinio efektyvumo jo šildymas ir priežiūra gali būti gerokai brangesni. Todėl prieš perkant verta paprašyti ankstesnių komunalinių paslaugų sąskaitų, pasidomėti pastato būkle ir planuojamais remonto darbais“, – aiškina L. Žukovė.
Ji priduria, kad didesnis energinis efektyvumas gali padėti sumažinti reguliarias būsto išlaidas, tačiau sprendimą reikėtų priimti įvertinus bendrą finansinę naudą. Pavyzdžiui, palyginti, kiek kainuotų atnaujinti turimą būstą ir kiek papildomai tektų sumokėti įsigyjant energiškai efektyvesnį.
Prieš keisdami būstą įvertinkite savo galimybes
Pasak ekspertės, net jei dabartinis būstas nebeatitinka poreikių, sprendimo jį keisti nereikėtų priimti skubotai. Pirmiausia reikėtų įvertinti šeimos finansinę situaciją, turimus įsipareigojimus ir būsimas išlaidas.
„Jei dabartinis būstas įsigytas su paskola, reikėtų pasidomėti, kokia jos dalis dar liko negrąžinta ir už kiek galėtumėte parduoti turimą turtą. Tuomet pasiskaičiuokite, kiek nuosavų lėšų turėsite naujam būstui, kokios paskolos reikėtų ir kokia būtų mėnesio įmoka. Taip pat nepamirškite papildomų išlaidų – persikraustymo, naujų baldų ar būsto įrengimo“, – pataria L. Žukovė.
Ekspertė rekomenduoja įvertinti ir ilgalaikę perspektyvą. Pavyzdžiui, didesnis būstas gali išspręsti erdvės trūkumo problemą, tačiau kartu padidinti mėnesio išlaidas. Todėl svarbu įsitikinti, kad naujas finansinis įsipareigojimas bus pakeliamas net pasikeitus gyvenimo aplinkybėms.
„Būstą keičiame tam, kad gyventume patogiau, todėl svarbu, kad nauji namai netaptų finansinės įtampos šaltiniu. Prieš priimdami sprendimą įvertinkite, kokių pokyčių iš tiesų reikia, kiek galite sau leisti ir ar pasirinktas būstas atitiks jūsų poreikius ateityje. Kartais geriausias sprendimas yra didesni namai, o kartais – tiesiog geriau dabartiniam gyvenimo etapui pritaikytas būstas“, – apibendrina L. Žukovė.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu 2026 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausta 1 000 18–60 m. amžiaus žmonių.
About the Author
