Dar tik sekmadienio popietė, tačiau mintys jau sukasi apie pirmadienio darbus, vakare sunku užmigti, ima skaudėti galvą ar pilvą, stipriau plaka širdis. Pirmadienio rytą tokia savijauta gal ir nestebintų, tačiau kodėl organizmas į artėjančią darbo savaitę kartais pradeda reaguoti dar nepasibaigus savaitgaliui ir kada vadinamasis „sekmadienio nerimas“ jau gali išduoti ne vien nenorą grįžti į darbus?
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė sako, kad emocinė įtampa ne visada prasideda nuo aiškaus nerimo jausmo. Kartais pirmiausia apie ją praneša kūnas – ima stipriau plakti širdis, svaigsta galva, atsiranda drebulys, dusulys, raumenų įtampa ar sutrinka virškinimas.
„Apie galimą ryšį su emocine įtampa gali išduoti tai, kad šie negalavimai kartojasi tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, artėjant darbo savaitei. Kartu gali atsirasti dirglumas, miego sutrikimai, sunkumas atsipalaiduoti ar jausmas, kad net poilsio metu nepavyksta „išjungti“ minčių apie darbus. Vis dėlto pasikartojančių fizinių simptomų nereikėtų savaime priskirti stresui“, – pabrėžia S. Korbutaitė.
Sekmadienį mintys sukasi apie pirmadienį
Klinikos „Lotus Medica“ medicinos psichologė Goda Karvauskaitė paaiškina, kad „sekmadienio nerimu“ plačiąja prasme vadinamas nuotaikos pablogėjimas ir kylanti įtampa artėjant savaitgalio pabaigai. Nors žmogus vis dar ilsisi, jo dėmesys jau gali krypti į laukiančią darbo savaitę.
„Psichologiniu požiūriu tai galima paaiškinti išankstiniu nerimu – žmogus ima nerimauti ne dėl to, kas vyksta šiuo metu, bet dėl to, kas jo laukia ateityje. Mintyse pradedame numatyti artėjančius darbus, atsakomybes, galimus sunkumus ir kurti įvairius ateities scenarijus. Jie gali sukelti emocinę ir fiziologinę įtampą, nors realiai šios situacijos dar nevyksta“, – sako G. Karvauskaitė.
Anot jos, nors toks mąstymas gali atrodyti kaip bandymas pasiruošti artėjančiai savaitei, dažnai jis tik dar labiau sustiprina jaučiamą nerimą.
„Tuomet tampa sunkiau atsipalaiduoti, mėgautis likusiu laisvu laiku ir kokybiškai pailsėti“, – teigia G. Karvauskaitė.
Jei nerimas kartojasi
Tam tikra įtampa prieš naują darbo savaitę savaime dar nereiškia problemos. Psichologės teigimu, jei žmogus žino, kad pirmadienį laukia svarbus susitikimas, didelis darbo krūvis ar artėja darbų atlikimo terminai, trumpalaikis nerimas yra natūrali reakcija.
„Dėmesį reikėtų atkreipti tuomet, kai nerimas kartojasi kiekvieną sekmadienį nepriklausomai nuo laukiančio darbo krūvio, trukdo atsipalaiduoti, kokybiškai leisti laisvalaikį ar išsimiegoti. Jei žmogus ir kitomis dienomis jaučiasi irzlus, pavargęs, nerimastingas, praranda motyvaciją, pastebi sumažėjusį darbo efektyvumą, tai gali būti su ilgalaikiu stresu ar profesiniu perdegimu susiję požymiai“, – aiškina G. Karvauskaitė.
Vaistinėje problema gali išryškėti kitu būdu – žmogus ieško atskirų priemonių galvos skausmui, virškinimo sutrikimams ar nemigai, tačiau ne visada susimąsto, kas šiuos negalavimus sukelia.
„Preparatai nuo skausmo, virškinimo sutrikimų ar nemigos gali laikinai pagerinti savijautą, tačiau jei negalavimai susiję su nuolatine įtampa ar nerimu, vien jų malšinimo nepakanka. Svarbu ne tik reaguoti į simptomus, bet ir ieškoti jų priežasties“, – pabrėžia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė S. Korbutaitė.
Pasak jos, į gydytoją vertėtų kreiptis, jei fiziniai simptomai kartojasi, nepraeina, pradeda trukdyti kasdienei veiklai ar vartojamos priemonės gelbsti tik trumpam. Negalavimų priežastį svarbu įvertinti ir tuomet, kai jie atsiranda po miego trūkumo, persidirbimo, nepakankamo poilsio ar alkoholio vartojimo.
„Ne kiekvieną prastą savijautą reikėtų iš karto sieti su stresu ar nerimu. Staiga atsiradus stipriam krūtinės skausmui, ryškiam dusuliui ar nualpus būtina skubi medicininė pagalba“, – akcentuoja S. Korbutaitė.
Kaip sumažinti įtampą?
Jei savaitgalio pabaiga nuolat tampa nerimo laiku, G. Karvauskaitė pirmiausia siūlo pabandyti įvardyti, kas konkrečiai jį sukelia – didelis darbo krūvis, neužbaigtos užduotys, santykiai su kolegomis ar vadovu, o gal jausmas, kad savaitgalį taip ir nepavyko pailsėti.
„Vienas iš būdų sumažinti nerimą gali būti išankstinis darbo savaitės planavimas. Pavyzdžiui, dar penktadienį galima peržvelgti svarbiausius kitos savaitės darbus ir nusistatyti prioritetus. Tai gali padėti sumažinti neapibrėžtumo jausmą ir suteikti daugiau aiškumo dėl laukiančių užduočių“, – pataria medicinos psichologė.
Svarbu ir tai, kas vyksta jau prasidėjus savaitgaliui. Anot G. Karvauskaitės, nuolat tikrinant darbo laiškus, užbaiginėjant užduotis ar jaučiant pareigą būti pasiekiamam, psichologiškai atsiriboti nuo darbo tampa sunkiau. Tačiau priešingas kraštutinumas – pastangos bet kokia kaina negalvoti apie pirmadienį – taip pat nebūtinai padeda, nes minčių slopinimas gali tik sustiprinti nerimą.
„Pastebėjus nerimą keliančias mintis, verta įvertinti, kiek jos pagrįstos realiais faktais, o kiek neigiamomis ateities prognozėmis. Pavyzdžiui, mintį „kitą savaitę nieko nespėsiu“ galima pakeisti realesniu vertinimu: „laukia nemažai darbų, tačiau galiu juos suskirstyti pagal svarbą ir atlikti palaipsniui“. Taip pat svarbu sekmadienį palikti laiko malonioms ir prasmingoms veikloms, fiziniam aktyvumui ar tiesiog ramiam poilsiui“, – rekomenduoja ji.
About the Author
