Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) doktorantė Aistė Pupiūtė pelnė vieną iš 2026 metų Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ apdovanojimų. Spalio 1 d. Taline vykusioje ceremonijoje jai įteiktas apdovanojimas už mokslinę veiklą ir pasiekimus.
Baltijos šalių nacionalinės mokslų akademijos, bendradarbiaudamos su nacionalinėmis UNESCO komisijomis, 2026 metais surengė bendrą stipendijų konkursą „Moterims moksle“. Jo tikslas – skatinti jaunas mokslininkes siekti mokslinių tyrimų karjeros Baltijos šalyse. Šiemet apdovanojimui atrinktos devynios mokslininkės – po tris iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.
Tarp Lietuvos laureačių – KTU CTF doktorantė Aistė Pupiūtė. Jai įteikta 7 tūkst. Eur stipendija, skirta vienerių metų mokslinių tyrimų projektui įgyvendinti.
Apdovanojimas už mokslinę veiklą
Apie stipendijų konkursą „Moterims moksle“ Aistė žinojo jau anksčiau, nes KTU CTF buvo sėkmingo dalyvavimo šiame konkurse pavyzdžių. Teikti paraišką doktorantę paskatino jos mokslinis vadovas dr. Edvinas Krugly, visos doktorantūros metu skatinęs pasitikėti savo darbu, ieškoti naujų sprendimų ir nebijoti sudėtingų užduočių. „Tai buvo puiki galimybė pristatyti ne tik tai, kas jau padaryta, bet ir idėją, kaip savo tyrimus norėčiau tęsti toliau“, – pasakoja A. Pupiūtė.
Doktorantei šis apdovanojimas yra jos mokslinės veiklos, atlikto darbo ir pasirinktos tyrimų krypties įvertinimas. Moksliniai rezultatai dažniausiai gimsta palaipsniui, po daugybės eksperimentų, nesėkmingų bandymų, rezultatų analizės ir problemų sprendimo. Todėl toks įvertinimas, pasak A. Pupiūtės, suteikia daugiau pasitikėjimo pasirinkta tyrimų kryptimi ir motyvacijos kelti ambicingesnius mokslinius tikslus.
Kartu ji jaučia atsakomybę savo pavyzdžiu parodyti, kad moterys gali sėkmingai kurti pažangius sprendimus chemijos, inžinerijos ir biomedicinos srityse, aktyviai dalyvauti tarptautinėje mokslo bendruomenėje ir siekti aukščiausio lygio rezultatų.
„Man ypač džiugu būti tarp devynių Baltijos šalių mokslininkių, kurių mokslinė veikla ir pasiekimai buvo įvertinti šiuo apdovanojimu. Tokie apdovanojimai suteikia galimybę palyginti skirtingas tyrimų kryptis ir pamatyti, kiek daug reikšmingų ir perspektyvių mokslinių idėjų šiuo metu vystoma Baltijos šalyse“, – sako A. Pupiūtė.
Spalio 1 d. Taline vykusi ceremonija doktorantei tapo galimybe susipažinti su kitomis mokslininkėmis, išgirsti apie jų tyrimus ir pasidalyti savo patirtimi.
„Iš apdovanojimų grįžau su dar didesne motyvacija tęsti pradėtus darbus, nes tokie renginiai primena, kad kasdienis mokslinis darbas, nors dažnai reikalauja daug kantrybės ir atkaklumo, yra pastebimas ir vertinamas“, – pasakoja ji.
3D karkasai žmogaus audinių modeliavimui
A. Pupiūtės doktorantūros tyrimai susiję su funkcinių 3D pluoštinių polimerinių karkasų kūrimu žmogaus audinių in vitro modeliavimui. Ši tyrimų kryptis svarbi todėl, kad tradiciniai 2D ląstelių kultūrų modeliai negali pakankamai tiksliai atkartoti sudėtingos žmogaus audinių struktūros, jų mikroaplinkos ir ląstelių tarpusavio sąveikų.
Doktorantūros metu A. Pupiūtė sukūrė kelis funkcinius 3D karkasus: dvisluoksnius karkasus žmogaus krūties vėžio ir glioblastomos in vitro modeliams, gradientinės struktūros karkasus kremzlinio audinio modeliavimui bei daugiasluoksnius karkasus osteochondrinio audinio modeliavimui. Kiekvienu atveju karkaso morfologija buvo projektuojama, gaminama ir funkcionalizuojama taip, kad kuo tiksliau atkartotų konkrečiam audiniui būdingą tarpląstelinės matricos struktūrą ir jos pokyčius skirtinguose audinio sluoksniuose.
„Džiaugiuosi, kad studijų metu man pavyko pasiekti užsibrėžtus tikslus ir įveikti karkasų gamybos iššūkius. Palaipsniui nuo paprastesnių dvisluoksnių karkasų buvo pereita prie sudėtingesnių šešių sluoksnių karkasų, kuriuose buvo integruotos kelios skirtingos sluoksnių morfologijos, turinčios tam tikrą funkciją. Man tai yra vienas svarbiausių doktorantūros rezultatų, nes parodo, kad pluoštines medžiagas galima projektuoti ne tik kaip pasyvią ląstelių auginimo terpę, bet ir kaip struktūriškai sudėtingą, konkretaus žmogaus audinį atkartojančią mikroaplinką“, – teigia doktorantė.
A. Pupiūtę pasirinkti šią tyrimų kryptį paskatino siekis fundamentines žinias pritaikyti sprendžiant aktualias biomedicinos problemas. Ją ypač sudomino galimybė projektuoti 3D struktūras, pritaikomas ląstelių elgsenai, gyvybingumui ir proliferacijai tirti. „Ši sritis man atrodo labai perspektyvi ir dėl aiškios praktinės vertės. Pažangesni 3D in vitro modeliai ateityje gali būti naudojami ligų mechanizmams tirti, vaistų ir kitų terapinių priemonių poveikiui vertinti bei naujoms gydymo strategijoms kurti“, – sako A. Pupiūtė.
Tokie tyrimai taip pat prisideda prie pažangesnių alternatyvių metodų plėtros. Vienas ilgalaikių šios krypties tikslų – sukurti patikimesnius žmogaus audinių struktūra paremtus eksperimentinius modelius, kurie galėtų pakeisti, o tam tikrais atvejais sumažinti gyvūninių modelių poreikį.
Mokslinių tyrimų rezultatai
Vienu svarbiausių savo pasiekimų doktorantė laiko nuosekliai išvystytą mokslinių tyrimų kryptį. Sukurti karkasai buvo išsamiai charakterizuoti ir įvertinti biologiniais tyrimais su skirtingomis ląstelių linijomis.
Tyrimų rezultatai buvo publikuoti aukšto lygio žurnaluose (Q1 kvartilės) ir pristatyti tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Per doktorantūros studijų laikotarpį A. Pupiūtės mokslinė veikla taip pat buvo įvertinta ne vienu apdovanojimu ir stipendija, tarp jų – Teodoro Grotthuso stipendija. Ji taip pat buvo įvertinta KTU Chemijos mokslo krypties komiteto už aktyvią doktorantūros veiklą bei gavo Lietuvos mokslo tarybos paramą už studijų rezultatus.
„Manau, kad teikiant paraišką šiam konkursui svarbiausia buvo ne vienas konkretus pasiekimas, o nuosekliai sukauptų rezultatų visuma: reikšmingi moksliniai tyrimai, publikacijos, dalyvavimas tarptautinėse konferencijose, moksliniuose projektuose bei jau gauti mokslinės veiklos įvertinimai“, – dalijasi A. Pupiūtė.
Stipendija – tolesniems 3D modelių tyrimams
Stipendiją A. Pupiūtė planuoja panaudoti tolesniam 3D in vitro modelių vystymui. Ji norėtų kurti sudėtingesnės struktūros pluoštinius karkasus, juos derinti su kitomis biomedžiagomis ir hidrogeliais bei pritaikyti kitiems žmogaus audiniams modeliuoti.
Taip pat ji planuoja tirti, kaip tokia dirbtinai sukurta mikroaplinka veikia ląstelių elgseną ir atsaką į skirtingas terapines priemones. Šį projektą ji mato kaip galimybę išplėsti savo tyrimų tematiką ir išbandyti naujas 3D modelių kūrimo kryptis.
„Planuojant mokslinius tyrimus visada yra daug ambicijos ir siekiama gauti kuo geresnius rezultatus, tačiau mokslas ne visada vyksta pagal iš anksto numatytą scenarijų. Tikiuosi, kad tyrimai vyks sklandžiai, pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir gauti reikšmingų rezultatų. Svarbiausia, kad šis laikotarpis leistų sukaupti naujų žinių, išbandyti naujas idėjas ir padėtų aiškiau suprasti, kuria kryptimi verta tęsti tyrimus ateityje“, – pasakoja doktorantė.
Kelias į mokslą
A. Pupiūtės kelias į mokslą formavosi palaipsniui. Svarbus momentas buvo dar bakalauro studijose, kai ji pasirinko baigiamojo projekto temą, susijusią su audinių inžinerija. Tuomet pradėjo giliau pažinti šią sritį ir suprato, kad norėtų joje tęsti savo kelią.
Svarbų vaidmenį šiame etape turėjo doc. dr. Odeta Baniukaitienė. Jos palaikymas ir požiūris į mokslą suteikė Aistei motyvacijos ir pasitikėjimo rinktis mokslinį kelią.
Doktorantūros studijos jai tapo galimybe sujungti chemijos, medžiagų mokslo ir biomedicinos žinias. Labiausiai ją motyvuoja procesas, kai idėja tampa realia medžiaga ar sistema ir galima eksperimentiškai patikrinti, ar ji veikia taip, kaip buvo numatyta. Moksle nuolat kyla naujų klausimų, o vienas atsakytas klausimas dažnai atveria dar kelias tyrimų kryptis. Jai taip pat svarbu matyti atliekamų tyrimų praktinę prasmę ir prisidėti prie pažangesnių žmogaus audinius imituojančių modelių bei alternatyvių tyrimų metodų plėtros.
Studentėms ir kitoms jaunoms tyrėjoms A. Pupiūtė palinkėtų nebijoti išbandyti savęs moksle ir neabejoti savo gebėjimais vien todėl, kad pradžioje dar trūksta patirties ar atsakymų į visus klausimus.
„Mokslinis kelias reikalauja daug kantrybės, atkaklumo ir gebėjimo priimti nesėkmes kaip proceso dalį, tačiau kartu suteikia labai daug galimybių augti, mokytis ir kurti. Taip pat svarbu nebijoti kelti ambicingų tikslų, ieškoti savo temos ir žmonių, kurie palaiko bei skatina tobulėti. O svarbiausia – reikia išlaikyti smalsumą ir tikėti tuo, ką darai“, – sako A. Pupiūtė.
About the Author
