„Universitetas išmokė, kur ieškoti reikiamos teisinės informacijos ir kaip ją pritaikyti konkrečioje situacijoje“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės vientisųjų studijų absolventė, advokatė Justė Adomaitytė. Praktiką advokatų kontoroje ji pradėjo jau po pirmo kurso, darbo pasiūlymo Vilniuje sulaukė dar nebaigusi studijų, o šiandien turi savo kontorą ir konsultuoja verslo klausimais. Vis dėlto, pašnekovės teigimu, tikrasis supratimas, ką reiškia būti advokate, atėjo dirbant.
Advokate buvo vadinta dar vaikystėje
Pirmą kartą ją vadinant advokate J. Adomaitytė išgirdo būdama dar septynerių – taip ją, įkvėptas vieno televizijos serialo, vadindavo brolis, mat ir kasdienybėje, ir mokykloje ji jautė norą kovoti su neteisybe. „Šis žodis man visada būdavo ausyse. Tuo metu, atsižvelgiant į mano asmenines savybes – lyderystę, norą kovoti su neteisybe ir įvairiais mokykloje kilusiais iššūkiais – aš visada būdavau ta, kuri nebijodavo prisiimti atsakomybės ir ginti savo bei kitų klasiokų interesų“, – prisimena VDU absolventė. Tad teisės studijų pasirinkimas, kaip sako pašnekovė, buvo „užprogramuotas“ nuo vaikystės.
Ir nors J. Adomaitytė nuo seno svajojo ir apie buvimą verslininke, dvyliktoje klasėje renkantis studijas atėjo suvokimas, kad ekonomika jos netraukia. Tad dabartinė advokatė nusprendė stoti į teisės studijas. Renkantis universitetą jos radare buvo ir kitos aukštosios mokyklos, tačiau studijų mugėje J. Adomaitytė sužinojo apie VDU, ir jos dėmesį atkreipė penkerių metų vientisųjų studijų programa, leidžianti iš karto įgyti magistro laipsnį.
„Žinojau, kad norėsiu eiti toliau, kad tai nėra tiesiog studijos vardan studijų. Ir šiandien, praėjus jau vienuolikai metų po studijų, tikrai galiu pasakyti, kad be galo džiaugiuosi savo pasirinkimu ir tuo, ką man davė universitetas“, – sako VDU absolventė.
Studijose vertino ryšį su praktikais ir tarptautinę patirtį
Pasak absolventės, vienas didžiausių VDU teisės studijų privalumų buvo ne tik teoretikai, bet ir teisę praktikuojantys dėstytojai – advokatai ir teisėjai. Per paskaitas jie dalijosi profesinėmis patirtimis, kartu su studentais nagrinėjo konkrečias situacijas, analizavo teismų praktiką. J. Adomaitytei, kuri apie būsimą darbą galvojo jau nuo pirmųjų studijų metų, tai buvo ypač svarbu.
Iš studijų laikų jai įsiminė ir tuomet Teisės fakultete veikusi trijų semestrų sistema. Vasaros semestrą paskaitas vesdavo iš kitų šalių, pvz., iš Jungtinių Amerikos Valstijų, atvykę dėstytojai. „Tas tarpkultūriškumas, toks tarptautinis elementas, manau, buvo vertingiausias dalykas. Studijos anglų kalba, tikrai nuostabūs dėstytojai, atvažiuodavę ir iš Teksaso, ir iš Mičigano universiteto. Ir visa tai prieš trylika, penkiolika metų. Mūsų pasaulis dabar, žinoma, labai pasistūmėjęs, bet tuo metu tai buvo tikrai išskirtiniai dalykai“, – pasakoja ji, taip pat pabrėždama jai įspūdį palikusį artimą, betarpišką VDU dėstytojų bendravimą. Anot pašnekovės, universiteto požiūris į studentą suteikė daugiau lankstumo ir žmogiškumo susipažįstant su gana griežtu teisės pasauliu.
Kaip didelį universiteto pliusą absolventė įvardija ir galimybę semestrui ar metams išvykti pastudijuoti svetur. Pati J. Adomaitytė „Erasmus+“ studijų galimybe pasinaudojo penktame kurse – išvyko į Zagrebo universitetą Kroatijoje. Ten ji rinkosi anglų kalba studijuoti dalykus, kurių dar nebuvo mokiusis Lietuvoje. „Tai irgi buvo pakankamai kokybiškos studijos, nes Zagrebo universitete taip pat dirbo lektoriai, iš kitų užsienio šalių grįžę su patirtimi“, – prisimena VDU absolventė.
Advokatų kvalifikacinį egzaminą išlaikė iš pirmo karto
Pirmąją praktiką advokatų kontoroje Klaipėdoje J. Adomaitytė atliko 2011 m., iškart po pirmo studijų kurso. Kuo anksčiau įgyti darbo patirties paskatino ir didelė konkurencija – teisė tuo metu buvo itin populiari studijų kryptis. Vėliau dirbti į Klaipėdą ji grįždavo kiekvieną vasarą, o ir studijuodama Kaune taip pat dirbo. Derinti darbą su mokslu padėjo vyresniuose kursuose vakarais vykusios paskaitos.
„Tas įdirbis davė tai, kad dar nebaigusi universiteto jau turėjau darbo poziciją“, – pasakoja absolventė. Dar būdama „Erasmus+“ studijose ji sulaukė pasiūlymo prisijungti prie advokatų profesinės bendrijos „Averus“ filialo Vilniuje ir 2015 m. persikėlė į sostinę.
Po metų J. Adomaitytė tapo advokato padėjėja, o 2020 m. iš pirmo karto išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą ir tapo advokate. „Tuo metu mūsų advokatų kontoroje tai buvo absoliučiai unikali istorija. Aš, kaip sakė mano kolegos, pralaužiau ledus, nes po manęs tikrai daugelis irgi ėjo laikyti šio egzamino ir ne vienam pasisekė, o ilgą laikotarpį prieš tai buvo tiesiog štilius“, – prisimena advokatė.
Pasakodama, kaip sekėsi ruoštis ir laikyti šį bene sudėtingiausią iš visų teisinių kategorijų egzaminų, absolventė prisimena, kad ją ypač nustebino vienas egzamino klausimas – ji jau buvo į jį atsakiusi studijų metais. „Per advokatų kvalifikacinio egzamino raštu dalį iš baudžiamosios teisės gavau tą patį klausimą, kurį nagrinėjau universitete. Atsimenu kaip šiandien, pas kokią dėstytoją, kur sėdėjau, kada tai buvo, kaip atsakinėjau į šį klausimą“, – pasakoja advokatė.
Savo kontorą įkūrė norėdama augti
Prieš pradėdama savarankišką veiklą, J. Adomaitytė dirbo advokatų profesinėje bendrijoje „NOOR legal“. Nors buvo sulaukusi ne vieno pasiūlymo pereiti į kitas kontoras, vis dėlto galiausiai VDU absolventė nusprendė įkurti savąją. Šį žingsnį ji sieja su noru augti ir prisiimti atsakomybę už savo profesinį bei asmeninį gyvenimą.
„Akivaizdu, kad jau nuo pirmo studijų kurso buvau labai ambicingas žmogus, turėjau tvirtą kryptį ir kelią, kuriuo norėjau eiti. Juo ir pasukau. Net užsibrėžtus tikslus, pavyzdžiui, kiek man bus metų, kai tapsiu advokate, įgyvendinau. Tad noras turėti savo advokatų kontorą atsirado labai natūraliai – iš noro augti ir būti savo laiko bei savo verslo savininke“, – sako pašnekovė. Vis dėlto, anot jos, palikti gerai apmokamą darbą ir gerą poziciją bei pradėti savo veiklą reikėjo ir vidinės drąsos.
Savo kontoroje advokatė sėkmingai dirba jau trejus metus. „Esu verslo teisės advokatė ir dirbu su verslu. Žinoma, pasitaiko ir įvairių kitokių ne mažiau įdomių projektų, bendrauju su įvairiais žmonėmis“, – pasakoja advokatė J. Adomaitytė, tarp kurios klientų – ir užsienio kapitalo įmonės. „Be galo įdomu būti tuo patariamuoju balsu verslo klausimuose ir matyti, kaip žmonės kuria ne tik verslą, bet ir pridėtinę vertę. Manau, kad kiekvienos valstybės pagrindas yra verslas – verslininkai, nebijantys rizikuoti, gebantys prisiimti atsakomybę, būti lyderiais, kurti darbo vietas. Dirbti su tokiais daug pasiekusiais žmonėmis be galo įdomu“, – pasakoja VDU absolventė.
Dirbtinis intelektas padeda dirbti greičiau
Apie dirbtinio intelekto įtaką teisei J. Adomaitytė pirmą kartą išgirdo prieš daugiau nei dešimt metų, dar studijuodama VDU – dėstytojas dr. Paulius Astromskis jau tuomet kalbėjo, kad šios technologijos pakeis teisės pasaulį. Šiandien advokatė pati mato, kaip keičiasi užduotys, kurioms jos karjeros pradžioje tekdavo skirti kur kas daugiau laiko: teismų praktikos paieška, argumentų dėliojimas, minčių formulavimas raštu.
„Dirbtinis intelektas šiandien yra pagalbinis įrankis, kuris padeda mums atlikti darbą“, – sako ji. Pasak pašnekovės, jis taupo laiką, tačiau tik ilgametė praktinė patirtis leidžia įvertinti, kurie argumentai konkrečioje situacijoje bus svarbiausi, kaip juos gali suvokti kiti žmonės.
Advokatė įsitikinusi, kad teisininko darbe svarbu išliks žmogiškas ryšys ir psichologijos išmanymas. Todėl jaunam specialistui, jos nuomone, reikia ne tik gebėti naudotis naujomis technologijomis, bet ir nuosekliai ugdyti savo įgūdžius bei gebėjimus, kaupti patirtį.
Renkantis profesiją siūlo įsivertinti savo pomėgius
Moksleiviui, svarstančiam apie teisės studijas, J. Adomaitytė pirmiausia patartų pagalvoti, ką jam iš tiesų patinka veikti. „Jeigu tau patinka analizuoti, ieškoti, daug skaityti ir tu jauti, kad turi lyderystės bruožų, tai teisės studijos tikrai bus labai tinkamos“, – sako advokatė ir priduria, kad, jos nuomone, teisės studijos yra vienos iš geriausių pasirinkimų, lavinančių gebėjimą galvoti.
VDU absolventė moksleiviams taip pat siūlo įsivertinti, ar labiau patinka kalbėti, ar rašyti – teisės srityje galima rasti vietos skirtingiems gebėjimams. Besidomintiems žmogaus elgsena gali būti įdomi ir mediacija, o psichologijos žinios, pasak pašnekovės, apskritai labai praverčia teisiniame darbe. Todėl, kaip rekomenduoja J. Adomaitytė, VDU ir jo puoselėjamas artes liberales studijų modelis, leidžiantis gilintis į kitų mokslo krypčių dalykus, taip pat galimybė rinktis gretutines studijas, yra itin pravartu.
Renkantis profesiją vadovautis vien būsimo uždarbio lūkesčiais advokatė nesiūlytų. Jos teigimu, ilgai dirbti tai, kas neatitinka žmogaus polinkių ir charakterio, būtų sunku. O teisės studijose įgytą gebėjimą analizuoti ir mąstyti galima pritaikyti ir pasirinkus kitą profesinę kryptį – tai įrodo įvairiose kitose srityse dirbančių buvusių jos bendrakursių pavyzdžiai.
Lapkričio 19 d. su moksleiviais savo patirtimi J. Adomaitytė dalysis VDU vyksiančiame renginyje „Matuokis profesiją’26“. Pranešime „Advokatė – profesija, kurią supratau tik dirbdama. Ką norėčiau žinoti būdama aštuoniolikos?“ ji papasakos apie kelią į advokatūrą, tai, kas padėjo siekti savo tikslų, ir dalykus, kuriuos būtų norėjusi žinoti dar rinkdamasi studijas. „Mano tikslas yra papasakoti savo istoriją. Jeigu nors vienam moksleiviui tai bus naudinga, aš tikrai labai džiaugsiuosi“, – sako VDU absolventė.
About the Author
