Lazerinis skenavimas leidžia didelėje teritorijoje vienu metu atlikti milijonus tikslių matavimų. Valstybinių miškų urėdija (VMU) su šia technologija dirba jau ne vienus metus, o Tauragės miškuose žengtas naujas žingsnis – išbandyta, kaip nuotoliniais metodais surinktus duomenis paversti praktiškai naudojama informacija apie miško išteklius.
Kas yra lazerinis skenavimas ir kam jo reikia?
Lazerinio skenavimo principas gana paprastas. Iš orlaivio siunčiami lazerio impulsai atsispindi nuo medžių lajų, šakų ir žemės paviršiaus. Pagal jų grįžimo laiką apskaičiuojami atstumai, o iš milijonų tokių matavimų sukuriamas trimatis miško vaizdas. Jame galima nustatyti medžių aukštį, jų išsidėstymą, lajų padėtį, miško sandarą ir reljefą po lajomis.
Tokio matavimo poreikis kyla iš labai praktiško klausimo: kaip gauti išsamią ir vienodai surinktą informaciją apie didelius miško plotus, kiekviename jų neatliekant visų matavimų vietoje. Kuo daugiau informacijos galima patikimai gauti iš nuotolinių matavimų, tuo tiksliau galima atsirinkti vietas, kuriose specialisto darbas miške iš tiesų būtinas.
Tačiau lazerio taškų debesis savaime dar nėra informacija apie miško išteklius. Reikia išmokyti programas jame atpažinti medžius, jų lajas ir kitus požymius, o skaičiavimus susieti su realiais miške išmatuotais medžiais.
VMU su šia technologija dirba jau seniai
Lazerinio skenavimo galimybės VMU veikloje pradėtos bandyti dar 2008 m. Dubravos miške. Tuomet skenavimo rezultatai buvo lyginami su vietoje išmatuotų medžių duomenimis. Bendras tirtų, kirtimui paruoštų plotų medienos tūris nuo miške atliktų matavimų rezultatų skyrėsi mažiau nei vienu procentu, nors ne visi apskaičiuoti rodikliai buvo pakankamai tikslūs praktiniam naudojimui.
2019–2022 m. Nacionalinė žemės tarnyba lazeriniu skenavimu surinko visą Lietuvos teritoriją apimančius duomenis, o nuo 2025 m. vykdomas pakartotinis šalies teritorijos skenavimas. VMU šią informaciją praktiškai naudoja nuo 2022 m. skirtinguose Lietuvos regionuose. Ji integruota į nepertraukiamos miškų inventorizacijos procesą, o 2024 m. panaudota daugiau kaip 4 tūkst. atrinktų miško sklypų informacijai atnaujinti. Taip pat išbandytas tikslus miške matuojamo medžio susiejimas su tuo pačiu medžiu, atpažintu lazerinio skenavimo duomenyse.
Šie darbai buvo svarbūs, tačiau iki šiol tai buvo atskiri technologijos taikymo žingsniai. Tauragės miškuose vykdomas projektas jau leido daug didesniu mastu patikrinti visą procesą – nuo nuotolinių duomenų surinkimo iki praktiškai naudojamos informacijos apie miško išteklius parengimo.
Naujas žingsnis – Tauragės miškų duomenys
2025 ir 2026 m. vasaromis Tauragės regione iš oro buvo nuskenuota ir nufotografuota daugiau kaip 140 tūkst. ha teritorijos. Darbus pagal Valstybinės miškų tarnybos užsakytą lazerinio skenavimo taikymo miško išteklių informacijai rinkti mokslinio-metodinio pagrindimo paslaugų sutartį VMU vykdė kartu su partneriais – VšĮ „Forest 4.0“ ir Valstybinio miškotvarkos ir geodezijos biuro filialu Balstogėje. Taip pat atlikti kontroliniai matavimai miške, palyginti skirtingi skenavimo būdai, išbandyti pilotuojami ir bepiločiai orlaiviai bei ultralengvasis orlaivis.
Vis dėlto svarbiausias projekto rezultatas – ne pats nuskenuotas plotas. Buvo tikrinama visa proceso grandinė – nuo duomenų surinkimo iki konkrečių miško rodiklių apskaičiavimo ir jų palyginimo su matavimų vietoje rezultatais. Taip siekta nustatyti, kokius miško išteklių duomenis jau galima patikimai gauti nuotoliniais metodais, o kuriems rodikliams nustatyti vis dar būtini matavimai ar specialisto vertinimas miške.
Tauragėje sukaupti duomenys leidžia toliau tobulinti medžių atpažinimo ir miško rodiklių apskaičiavimo metodus. Todėl šis etapas svarbus ne kaip dar vienas skenavimo bandymas, o kaip žingsnis nuotolinius matavimus praktiškai pritaikant informacijai apie miško išteklius rinkti.
Matavimas išlieka, net kai technologijos keičiasi
Lazerinio skenavimo vertė – ne tik sutaupytas laikas ir sąnaudos. Tai tikslūs matavimai, kuriuos galima patikrinti, palyginti ir pakartotinai panaudoti. Skrydžio metu surinkti pirminiai duomenys išlieka nepakitę, nors laikui bėgant tobulėja jų apdorojimo programos, algoritmai ir galimybės išgauti vis daugiau informacijos.
Todėl net jei šiandien dalies duomenų dar negalime pakankamai efektyviai apdoroti, po kelerių metų prie tų pačių matavimų galima grįžti ir juos įvertinti naujais metodais. Tam nereikia naujo skrydžio. O pakartotinai nuskenavus tą pačią teritoriją galima palyginti skirtingu metu surinktus duomenis ir įvertinti miško pokyčius.
Tai keičia požiūrį į miško inventorizaciją: lazerinis skenavimas nėra vien momentinė nuotrauka, bet konkrečiu laiku atliktas ir išsaugotas miško matavimas.
Kaip nuotoliniu būdu gauti duomenys keičia darbą miške?
Žmogaus darbas miške išlieka svarbia miško išteklių vertinimo dalimi. Sudėtinga medyno struktūra, persidengiančios lajos, po aukštesniais medžiais augantys mažesni medžiai, pažaidos ar kiti požymiai reiškia, kad ne viską galima patikimai nustatyti vien iš nuotoliniu būdu gautų duomenų.
Tačiau Tauragės miškuose atliktas darbas rodo, kad vis didesnę dalį miško ištekliams vertinti reikalingų duomenų galima gauti nuotoliniais metodais. Tai leidžia keisti ir patį darbą miške: ne visur atlikti visus matavimus iš naujo, o tikslingai tikrinti konkrečias vietas, patikslinti duomenis ir įvertinti tai, ko technologijos dar negali patikimai nustatyti.
Kuo daugiau patikimų duomenų galime gauti nuotoliniu būdu, tuo labiau žmogaus darbą miške galime sutelkti ten, kur jo žinios, patirtis ir tiesioginis vertinimas yra būtini. Tauragėje atliktas darbas yra konkretus žingsnis šia kryptimi.
About the Author
