Vaikystėje šiaulietis Dominykas Mendelis neardė elektronikos prietaisų ir tikrai nesvajojo dirbti aukštųjų technologijų srityje. Tačiau šiandien Kauno technologijos universiteto (KTU) doktoranto kasdieniniai darbai sukasi aplink vieną svarbiausių šiuolaikinių technologijų sričių – lustų technologijų tyrimus ir kūrimą.
Jo kelias iki laboratorijos nebuvo tiesus: po elektronikos inžinerijos studijų sekė treji metai darbo pramonėje, o vėliau – sprendimas grįžti į universitetą ir gilintis į mokslinius tyrimus.
„Didžiausią įtaką turėjo noras toliau tobulėti ir prisidėti prie naujų technologijų kūrimo. Dirbdamas pramonėje įgijau daug praktinės patirties, tačiau vis labiau norėjosi gilintis į sudėtingesnes technologines problemas ir ieškoti naujų sprendimų“, – tikina KTU elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties doktorantas, dirbantis KTU Technologinių ir fizikinių mokslų ekscelencijos centre (TiFEC).
Elektronikos įrenginių pagrindas
Puslaidininkiai ir hibridiniai lustai šiuolaikiniame pasaulyje – vienas svarbiausių technologinių išteklių. Jie reikalingi įvairiuose kasdien naudojamuose įrenginiuose ir sudėtinguose technologiniuose sprendimuose: nuo išmaniųjų telefonų, elektromobilių, medicininės įrangos iki energetikos infrastruktūros.
„Lustai yra beveik visų šiuolaikinių elektronikos įrenginių pagrindas. Tobulėjant technologijoms jų svarba tik didėja, todėl šalys vis daugiau investuoja į puslaidininkių tyrimus ir gamybą. Tai tapo ne tik technologiniu, bet ir strateginiu klausimu, susijusiu su ekonominiu konkurencingumu ir technologine nepriklausomybe“, – sako KTU doktorantas.
Dominyko tyrimai orientuoti į testavimo technologijų tobulinimą daugiafunkciniams hibridiniams lustams. Tai naujos kartos sudėtingos daugialustės sistemos, traukiančios šiuolaikinės pramonės dėmesį.
„Tokios architektūros yra itin patrauklios pramonei, nes leidžia integruoti jau pagamintus ir ištestuotus atskirus lustus į vieną sistemą, taip mažinant kūrimo laiką, didinant projektavimo lankstumą ir sudarant galimybes efektyviau kurti sudėtingas, didelio našumo sistemas“, – aiškina D. Mendelis.
Iš pramonės – atgal į universitetą
Nors mokykloje šiaulietis dar neturėjo vienos aiškios profesijos vizijos, tačiau žinojo, kad karjerą norėtų sieti su technologijų sritimi.
„Mane labiausiai traukė tikslieji mokslai ir galimybė kurti bei spręsti sudėtingas technines problemas“, – prisimena Dominykas.
Iš visų dalykų labiausiai jis mėgo fiziką – patiko suprasti, kaip veikia įvairūs reiškiniai ir technologijos. Jis įsitikinęs: būtent susidomėjimas fizika ir tapo pagrindu, kuris vėliau natūraliai atvedė prie elektronikos inžinerijos studijų.
Baigęs elektronikos inžinerijos bakalauro studijas KTU, jis toliau studijavo tos pačios krypties KTU magistrantūroje. Būtent tuo metu kartu dirbant inžinieriumi pramonėje jis suprato, kad norėtų ne tik studijuoti, bet ir kurti naujas technologijas ir užsiimti mokslu.
„Pramonėje dirbau apie trejus metus testų kūrimo inžinieriumi. Dirbdamas ir kartu studijuodamas magistrantūroje galėjau palyginti pramonės ir akademinės aplinkos skirtumus. Tada atsirado noras ne tik pritaikyti esamas technologijas, bet ir prisidėti prie naujų sprendimų kūrimo. Tuomet ir supratau, kad doktorantūra man yra logiškas kitas žingsnis“, – pasakoja KTU doktorantas.
Ieško būdų, kaip įrenginius padaryti efektyvesnius
Dominykas tikina, kad darbo patirtis pramonėje leido geriau suprasti realius čia vykstančius procesus, išmokė sistemingai spręsti problemas ir suteikė tvirtą praktinį pagrindą, kuris šiandien praverčia doktorantūros tyrimuose.
„Palikti pramonę paskatino universitete kuriamos inovacijos ir atsiveriančios perspektyvos. Manau, kad darbas pramonėje – labai naudingas, mokantis, vis dėlto universitetas turi sekti naujausias technologijas, taikyti bei kurti pažangiausias metodikas ir taip vystyti mokslą. Todėl šia prasme akademinė aplinka man pasirodė prasmingesnė profesiniam augimui“, – teigia D. Mendelis.
Lustų sritis jį sudomino kaip viena sparčiausiai besivystančių technologijų sričių, turinti didžiulę įtaką šiuolaikinei elektronikai. Kartu kaip labai plati sritis, kurioje susijungia elektronika, medžiagų mokslas, gamybos technologijos ir testavimas. „Būtent galimybė prisidėti prie naujų technologijų vystymo mane motyvuoja labiausiai“, – sako KTU doktorantas.
Paklaustas, kuo užsiima lustų tyrėjas, Dominykas paaiškina paprastai: tokie specialistai ieško būdų, kaip elektroninius įrenginius padaryti greitesnius, patikimesnius ir efektyvesnius.
„Tam reikia suprasti, kaip veikia patys lustai, kaip jie gaminami, testuojami ir kaip galima užtikrinti, kad jie patikimai veiktų realiomis sąlygomis. Nors ši sritis atrodo sudėtinga, jos rezultatus kasdien naudoja praktiškai kiekvienas – telefone, kompiuteryje ar automobilyje“, – tikina D. Mendelis.
Profesinis kelias formuojasi palaipsniui
KTU doktorantas mano, kad vienas didžiausių mitų apie inžineriją – jog šį kelią gali rinktis tik nuo vaikystės elektronika besidomintys ar išskirtiniais gabumais tiksliesiems mokslams pasižymintys žmonės. Jo paties istorija rodo ką kita: profesinis kelias gali susiformuoti palaipsniui, o svarbiausiais palydovais jame tampa smalsumas, noras mokytis ir atkaklumas.
„Dauguma žinių ateina studijų metu ir dirbant praktikoje“, – sako Dominykas. Pasak jo, pradėjęs studijas jis pats manė, kad svarbiausia tik gerai mokytis ir sukaupti kuo daugiau teorinių žinių. Tačiau šiandien į studijas žvelgia kitaip.
„Dabar suprantu, kad ne mažiau svarbus yra bendravimas su žmonėmis ar praktika. Tai nebūtinai turi būti darbas įmonėje – kartais užtenka namuose pačiam pabandyti sukurti paprastą elektronikos projektą, kažką sukonstruoti ar išbandyti naujas idėjas“, – teigia KTU doktorantas.
Pasak jo, būtent tokia praktika leidžia geriau suprasti teoriją ir padeda atrasti sritį, kuri labiausiai domina.
„Karjera nėra tiesus kelias – atsiranda galimybių, kurių studijų pradžioje net negalėjau numatyti, todėl svarbu jomis pasinaudoti“, – sako Dominykas, patardamas moksleiviams ir studentams visada išlikti smalsiems, nebijoti bandyti ir suteikti sau galimybę atrasti tai, kas iš tiesų įdomu.
Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.
About the Author
