Lietuvos regionų ekonominį augimą stabdo ne vien investicijų ar finansavimo trūkumas. Nors savivaldybės turi galimybių pritraukti verslą, plėtoti turizmą ar kurti naujas darbo vietas, ne visos geba savo potencialą paversti konkrečiais projektais. Diskusijų festivalyje „Būtent!” dalyvavusių ekspertų vertinimu, regionų ateitį vis labiau lems gebėjimas pasirinkti aiškią ekonominę kryptį, pritraukti investuotojus ir užtikrinti, kad viešosios investicijos kurtų ilgalaikę vertę.
Vieno sėkmės modelio visiems regionams nėra
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Audriaus Klišonio teigimu, savivaldybių ekonominės galimybės ir poreikiai labai skiriasi, todėl visiems regionams vienodai tinkantis plėtros modelis neegzistuoja.
Anot jo, vienur proveržį gali užtikrinti turizmas, kitur – pramonė ar naujų investuotojų pritraukimas. Kaip sėkmingus turizmo plėtros pavyzdžius A. Klišonis įvardija Druskininkus ir Birštoną. Akmenės patirtis taip pat rodo, kokį pokytį regionui gali suteikti kryptingai vystoma pramonė.
„Vieno sprendimo nėra, kiekvienas turi iš savo nišos ar srities žiūrėti, kokios yra stiprybės, ir jomis vadovaujantis tinkamai save pozicionuoti“, – sako A. Klišonis.
Advokatų kontoros WALLESS Lietuvos biuro vadovaujančioji partnerė Dovilė Burgienė atkreipia dėmesį, kad svarbus yra ir išskirtinumas. Pavyzdžiui, turizmas gali būti perspektyvus savivaldybėms, turinčioms ką pasiūlyti lankytojams, tačiau vien nedidelio viešbučio ar pavienės paslaugos ilgalaikei strategijai nepakanka.
„Yra daug strategijų, bet svarbiausia – specializacija ir kryptingas darbas, daryti kokybiškai ir tarptautiniu lygiu“, – teigia D. Burgienė.
Investuotojams svarbiausia – greitis
Akmenės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vadovės Linos Mockutės teigimu, investuotojams svarbiausia jau paruošta infrastruktūra ir galimybė kuo greičiau pradėti veiklą. Būtent sprendimų priėmimo greitis dažnai tampa lemiamu veiksniu renkantis investicijų vietą.
„Akmenė dėl investuotojų konkuruoja ne tik su kitais Lietuvos miestais, bet ir su Latvija ar Lenkija. Jei kitur procesai vyksta sparčiau, investuotojas natūraliai gali iškeliauti ten“, – teigia L. Mockutė.
Todėl, anot jos, itin svarbus savivaldybių ir laisvųjų ekonominių zonų bendradarbiavimas. LEZ pati negali išspręsti visų su infrastruktūra, sklypais ar kitomis procedūromis susijusių klausimų, tad investuotojo sprendimas priklauso nuo daugelio institucijų veiksmų.
L. Mockutės teigimu, Akmenės atvejis rodo, kokių rezultatų galima pasiekti aktyviai bendradarbiaujant – su LEZ infrastruktūra ir privačiomis investicijomis regione jau pritraukta ir investuota daugiau kaip pusė milijardo eurų, o darbo vietų skaičius artėja prie tūkstančio. Tai rodo, kad regionai gali sėkmingai konkuruoti dėl didelių investicinių projektų, jei investuotojui pasiūlo ne tik teritoriją, bet ir partnerystę.
Savivaldybėms reikalingas verslo požiūris
D. Burgienės teigimu, savivaldybės, norinčios pritraukti kapitalo, turėtų pradėti veikti panašiai kaip verslas – ne tik laukti investuotojų, bet ir pačios aktyviai jų ieškoti.
„Bendruomenei, politikams, vietos verslininkams siūlau į savo savivaldybę žiūrėti kaip į įmonę, kuri turi turėti verslo planą, o jos klientai yra verslininkai, investuotojai ir gyventojai“, – sako D. Burgienė.
Pasak jos, potencialių investuotojų paieška reikalauja nuolatinio darbo, tarptautinių ryšių ir skirtingų rinkų išmanymo. Tačiau ne mažiau svarbu, kaip patys verslai vertina konkurenciją ir bendradarbiavimą. Kaip pavyzdį Dovilė Burgienė pateikia Lietuvos startuolių ekosistemą, kurioje įmonės dalijasi patirtimi, o vienų augimas sudaro galimybes kurtis kitiems.
„Dalis sėkmės istorijos, kodėl mes pasivijome ir pralenkėme Estiją, yra ta, kad mūsų startuolių bendruomenė nemokamai ir mielai dalijasi žiniomis ir patirtimi. Kuo daugiau gerų verslų šalia, tuo sparčiau viskas auga“, – teigia ji.
Finansavimo yra, tačiau trūksta kompetencijų ir ambicijų
Nacionalinio plėtros banko ILTE vyriausiosios ekonomistės Jonės Kalendienės teigimu, regionų plėtros galimybes neretai riboja ne finansinių išteklių trūkumas, o kompetencijos, žinios ir ambicijų stoka imtis aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių veiklų.
„Lėšos niekada nėra pagrindinė problema, dėl ko kažkas neįvyksta. Pagrindinis dalykas – kompetencijos, žinios, supratimas ir net mąstymo plotis. Yra sakančių, kad Vilniuje reikia aukštųjų technologijų, o regione tiks kažkokia gamykla. Ne, Lietuva yra viena ir mes visi vienodai norime, kad visur būtų gera gyventi“, – sako J. Kalendienė.
Anot jos, kita problema – įprotis pirmiausia ieškoti prieinamo finansavimo, o tik tada spręsti, kam jį panaudoti. Taip projektai įgyvendinami ne būtinai dėl realių regiono poreikių, bet dėl to, kad konkrečiai veiklai skiriamos lėšos.
„Svarbu galvoti ne tik apie infrastruktūros sukūrimą, bet ir apie tai, kaip ji bus naudojama ateityje, kokią naudą duos ir kaip galės išsilaikyti. Todėl tam, kad padėtume klientams gilinti kompetenciją, atidarėme konsultacijų centrą „Advisory Hub“. Jo tikslas – padėti, pakonsultuoti. Pradedame nuo savivaldos – proaktyviai einame, klausiame, bandome padėti suprasti, kaip veikia finansavimas“, – teigia J. Kalendienė.
Ekonomistė pabrėžia, kad regionų augimui pirmiausia reikia bendradarbiavimo, pasitikėjimo ir kompetencijų – tuomet atsiras ir galimybių finansuoti reikalingus pokyčius.
About the Author
