Elektromobilių vairuotojai neretai vadovaujasi taisykle – jei jau sustojo įkrauti automobilio, verta bateriją pripildyti iki 100 proc. Tačiau toks įprotis ne visada naudingas. Ypač greitojo įkrovimo stotelėse, kur paskutiniai baterijos procentai gali pareikalauti gerokai daugiau laiko, o kai kuriais atvejais – ir papildomų išlaidų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad efektyvus įkrovimas prasideda nuo tinkamo kelionės planavimo ir realaus energijos poreikio įvertinimo.
Pasak „Elektrum Lietuva“ verslo plėtros vadovo Pauliaus Jankausko, viešojo įkrovimo stotelėje svarbiausia ne visada pasiekti maksimalią baterijos įkrovą, o efektyviai išnaudoti sustojimo laiką.
„Vairuotojams svarbu įvertinti, kiek energijos reikės iki kito kelionės taško, ir pagal tai pasirinkti įkrovimo trukmę. Tai ypač aktualu naudojantis greitojo įkrovimo stotelėmis, nes artėjant prie 100 proc. baterijos įkrovimo galia paprastai mažėja“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovas.
Vilniaus kolegijos Technikos fakulteto docentas ir „VIKO Racing“ komandos vadovas dr. Donatas Kriaučiūnas priduria, kad kasdieniam naudojimui daugeliu atvejų pakanka palaikyti 20–80 proc. baterijos įkrovos lygį.
„Elektromobilio bateriją kaskart įkrauti iki 100 proc. gali atrodyti praktiška, tačiau kasdieniam važinėjimui tai dažniausiai nėra būtina. Įkrovą palaikant tarp 20 ir 80 proc., galima mažinti baterijos degradaciją ir prisidėti prie ilgesnio jos tarnavimo laiko. Išimtis – ilgesnės kelionės, kai reikalingas didesnis nuvažiuojamas atstumas“, – aiškina ekspertas.
Kodėl paskutiniai 20 proc. įkraunami lėčiausiai?
Elektromobilio baterija viso įkrovimo metu energiją priima nevienodu greičiu. Didžiausią įkrovimo galią automobilis paprastai pasiekia esant mažesniam baterijos įkrovos lygiui, o artėjant prie 100 proc. ji palaipsniui mažėja.
Pasak dr. D. Kriaučiūno, įkrovimo procesą reguliuoja automobilio baterijos valdymo sistema, kuri stebi baterijos temperatūrą, įkrovos lygį ir kitus parametrus.
„Baterijai artėjant prie pilnos įkrovos, valdymo sistema riboja įkrovimo srovę, kad apsaugotų jos elementus. Šį procesą galima palyginti su pilnėjančiu autobusu – kuo daugiau keleivių, tuo sudėtingiau į jį įlipti naujiems. Panašiai ir baterijoje: artėjant prie maksimalios įkrovos, procesas lėtėja“, – aiškina ekspertas.
Tai reiškia, kad įkrauti bateriją nuo 80 iki 100 proc. gali užtrukti neproporcingai ilgai, palyginti su ankstesne įkrovimo dalimi. Todėl greitojo įkrovimo stotelėse reikėtų įvertinti, ar papildomi kilometrai pateisins ilgesnį laukimą.
Įkrovimą verta planuoti pagal maršrutą
Ilgesnėse kelionėse efektyvų įkrovimą lemia ne tik automobilio baterijos talpa, bet ir tinkamai pasirinktos sustojimo vietos. „Elektrum Lietuva“ atstovo teigimu, vairuotojams naudinga iš anksto įvertinti įkrovimo stotelių vietą, galią ir tai, kiek energijos reikės tolesnei kelionės atkarpai.
„Planuojant kelionę svarbu įvertinti ne tik atstumą iki kelionės tikslo, bet ir galimybes pakeliui papildyti bateriją. Kartais keli trumpesni sustojimai greitojo įkrovimo stotelėse gali būti efektyvesni nei vienas ilgas laukimas, kol baterija pasieks 100 proc. Tačiau kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į automobilio įkrovimo galimybes ir konkretų maršrutą“, – pažymi P. Jankauskas.
Kelionės planavimą palengvina ir viešojo įkrovimo programėlės. „Elektrum Drive“ programėlėje vairuotojai gali rasti įkrovimo stoteles, peržiūrėti jų galią ir užimtumą, valdyti įkrovimo sesiją bei stebėti ankstesnių įkrovimų istoriją.
Tai leidžia iš anksto pasirinkti tinkamą sustojimo vietą ir geriau planuoti laiką kelyje. Vis dėlto planuojant įkrovimą svarbu palikti pakankamą baterijos rezervą, ypač keliaujant nepažįstamais maršrutais ar sudėtingesnėmis oro sąlygomis.
80 proc. taisyklė tinka ne visiems elektromobiliams
Nors 20–80 proc. įkrovos intervalas dažnai rekomenduojamas kasdieniam naudojimui, jis nėra universalus. Tinkamiausias įkrovimo režimas priklauso nuo baterijos technologijos ir automobilio gamintojo rekomendacijų.
Dr. D. Kriaučiūno teigimu, įprastoms ličio jonų baterijoms ilgalaikis aukštas įkrovos lygis gali spartinti elektrocheminius senėjimo procesus. Ypač nepalanku, kai visiškai įkrauta baterija ilgą laiką laikoma aukštoje temperatūroje.
„Dalis elektromobilių turi ličio geležies fosfato, arba LFP, baterijas, kurios yra atsparesnės aukštam įkrovos lygiui. Kai kurie gamintojai net rekomenduoja jas reguliariai įkrauti iki 100 proc. Todėl svarbiausia vadovautis konkretaus automobilio gamintojo rekomendacijomis“, – pabrėžia dr. D. Kriaučiūnas.
Nuvažiuojamą atstumą lemia ne tik baterijos įkrova
Dar viena dažna vairuotojų klaida – kelionę planuoti remiantis vien automobilio deklaruojamu arba prietaisų skydelyje rodomu nuvažiuojamu atstumu. Realiomis sąlygomis jis gali skirtis priklausomai nuo važiavimo greičio, oro temperatūros, kelio reljefo ir vairavimo įpročių.
„Didėjant greičiui, auga oro pasipriešinimas ir energijos sąnaudos. Šaltuoju metų laiku papildomos energijos reikia salonui šildyti, o baterijos efektyvumas gali sumažėti. Nuvažiuojamam atstumui įtakos turi ir staigūs pagreitėjimai, įkalnės bei slėgis padangose“, – vardija dr. D. Kriaučiūnas.
„Elektrum Lietuva“ atstovas primena, kad planuojant ilgesnę kelionę verta numatyti papildomą energijos rezervą ir iš anksto pasitikrinti pakeliui esančias įkrovimo stoteles. Taip galima sumažinti nenumatytų sustojimų riziką ir racionaliau išnaudoti įkrovimui skirtą laiką.
About the Author
