Vienas šeimos narys pradeda sausai kosėti, kitą dieną pakyla temperatūra, o netrukus panašūs simptomai pasireiškia ir kitam. Kai gripas jau pasiekė namus, natūraliai kyla klausimas – ar likusieji šeimos nariai dar gali apsisaugoti, o gal virusas jau spėjo pasklisti? Ir ką iš tiesų verta daryti pirmiausia, kad po kelių dienų nesirgtų visa šeima?
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė su tokia situacija yra susidūrusi ir savo šeimoje. Pirmasis susirgo jos vyras, o po kelių dienų panašūs simptomai pasireiškė ir vyresniajai dukrai.
„Atliktas testas parodė gripo A virusą. Dukra tą pačią dieną pradėjo vartoti gydytojos išrašytą oseltamivirą ir jau kitą dieną jautėsi puikiai, tačiau gydymą tęsėme visas paskirtas penkias dienas. Vėliau taip pat sausai kosėti pradėjo mūsų vienerių metų mažylė, todėl iškart susisiekiau su pediatre. Nei aš, nei mūsų sūnus tuomet nesusirgome“, – prisimena K. Šnirpūnienė.
Užsikrėsti galima dar iki pirmųjų simptomų
Pasak vaistininkės, šeimoje sustabdyti gripo plitimą nėra paprasta. Virusas sklinda oro lašeliniu būdu kosint, čiaudint ar kalbant, o simptomai po užsikrėtimo gali pasireikšti tik po 1–3 parų. Vadinasi, žmogus kurį laiką gali net neįtarti, kad jau yra viruso nešiotojas.
„Kai vienas šeimos narys suserga, kiti dažnai klausia, kaip dabar apsisaugoti. Namuose visą laiką su kauke neišbūsi, todėl svarbios tampa kasdienės priemonės – dažnas rankų plovimas, atskiri rankšluosčiai, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, reguliarus kambarių vėdinimas. Virusinių susirgimų sezonu šių įpročių reikėtų laikytis nuolat, o ne tik tuomet, kai namuose jau kažkas susirgo“, – sako K. Šnirpūnienė.
Ypač saugoti reikėtų pažeidžiamus artimuosius
Daugiau atsargumo, anot vaistininkės, reikia, jei kartu gyvena vyresnio amžiaus, gulintis ar keliomis lėtinėmis ligomis sergantis žmogus. Jei įmanoma, susirgusiojo priežiūrą tokiu atveju geriau patikėti kitam, sveikam šeimos nariui.
„Sveikas žmogus turėtų miegoti atskirame kambaryje, patalpas reikėtų kelis kartus per dieną vėdinti, naudoti atskirus indus, o paviršius kasdien valyti dezinfekcinėmis priemonėmis. Sergančiajam einant į sveiko artimojo kambarį reikėtų dėvėti respiratorių ir prieš tai nusiplauti rankas“, – pataria vaistininkė.
Pagerėjusi savijauta taip pat dar nereiškia, kad žmogus iš karto nebegali užkrėsti kitų. Gripu sergantis žmogus gali išlikti užkrečiamas maždaug septynias dienas nuo ligos pradžios.
Kodėl svarbios pirmosios dvi paros?
Susirgus svarbus tampa ne tik ligos atpažinimas, bet ir laikas. K. Šnirpūnienė pabrėžia, kad pakilus temperatūrai ir įtariant gripą verta atlikti gripo testą, nes gripui gydyti skiriamas oseltamiviras efektyviausias, kai pradedamas vartoti per pirmąsias dvi paras nuo ligos pradžios.
„Mūsų šeimai pasisekė – vyras išvengė komplikacijų, simptomai nebuvo labai stiprūs. Tačiau vaistinėje matau ir kitokių atvejų, kai suserga visa šeima, o ligą lydi ne tik aukšta temperatūra, bet ir stiprūs galvos bei raumenų skausmai, viduriavimas ar vėmimas“, – pasakoja ji.
Kad gripo nereikėtų vertinti kaip eilinio peršalimo, rodo ir praėjusio sezono statistika. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per 2025–2026 m. gripo sezoną Lietuvoje registruoti 86 mirties nuo gripo atvejai – daugiausia per visą daugiametę stebėseną. NVSC duomenys taip pat rodo, kad maždaug keturi penktadaliai registruotų mirusiųjų nebuvo pasiskiepiję sezonine gripo vakcina.
Komplikacijos gali pasirodyti ir vėliau
Gripas pavojingas ne vien ūmiais simptomais. K. Šnirpūnienė paaiškina, kad virusas gali nusilpninti organizmą ir sudaryti palankesnes sąlygas bakterinėms infekcijoms, tarp jų – bakteriniam plaučių uždegimui ar kitoms bakterinėms kvėpavimo takų ligoms. Tarp galimų komplikacijų ji taip pat įvardija širdies raumens ar smegenų uždegimą bei sepsį.
„Komplikacija nebūtinai prasideda tada, kai žmogus jaučiasi blogiausiai. Pavyzdžiui, širdies raumens uždegimas gali pasireikšti jau išnykus gripo simptomams. Todėl visą sirgimo laikotarpį ir dar kelias savaites po jo svarbu stebėti savo būklę, o savijautai pablogėjus kreiptis į gydytoją“, – pabrėžia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Atskiro dėmesio sergant reikia mažiems vaikams. Karščiuojant, gausiai prakaituojant ir nepakankamai geriant gali išsivystyti dehidratacija, todėl mažųjų ligonių būklę reikėtų stebėti itin atidžiai.
„Skubėti grįžti į įprastą ritmą taip pat nereikėtų. Visiškai pasveikti gali prireikti 7–10 dienų, o komplikacijų rizika didėja, jei žmogus nesilaiko lovos režimo ir dar nepasveikęs grįžta į darbą“, – pažymi K. Šnirpūnienė.
Ar po kontakto dar verta skiepytis?
Vaistininkė pastebi, kad šį sezoną klausimų, ką daryti susirgus artimajam, kilo dar ir dėl to, kad pirmųjų gripo atvejų pasitaikė jau spalio pradžioje, kol vaistinių dar nebuvo pasiekusios pirmosios vakcinos nuo gripo. Be to, pasiskiepijus imuninei sistemai pasiruošti reikia bent dviejų savaičių.
Vis dėlto kontaktas su sergančiuoju savaime dar nereiškia, kad žmogus būtinai užsikrėtė. Jei simptomų neatsirado, skiepytis nuo gripo vis dar tikslinga.
„Efektyviausia profilaktinė priemonė nuo gripo yra skiepai. Vakcina neapsaugo nuo susirgimo šimtu procentų, tačiau gali palengvinti ligos eigą ir apsaugoti nuo sunkių jos pasekmių. Ypač svarbu skiepytis žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, astma ar kitomis plaučių ligomis, taip pat vartojantiems imunosupresantus, po chemoterapinio vėžio gydymo bei mažiems vaikams“, – pataria K. Šnirpūnienė.
About the Author
