2026 m. spalio 27 d. | Briuselis
Lietuvai rengiantis 2027 metų pirmąjį pusmetį pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) atstovai Briuselyje dalyvauja diskusijose dėl būsimos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir kartų kaitos finansavimo. Spalio 27 d. Europos Komisijos būstinėje „Berlaymont“ numatytas susitikimas su už žemės ūkį ir maistą atsakingu Europos Komisijos nariu Christophe Hansen.
Susitikimas vyksta Lietuvai svarbiu laikotarpiu. Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuva šešis mėnesius pirmininkaus ES Tarybai, o vienas svarbiausių būsimų Europos sprendimų – 2028–2034 metų ES biudžetas ir nauja BŽŪP finansavimo sistema.
LJŪJS vertinimu, todėl Lietuvos jaunųjų ūkininkų pozicija turi būti aiškiai išsakyta dar prieš prasidedant pirmininkavimui ir būsimų sprendimų svarstymuose.
Europos Komisija siekia iki 2040 metų padvigubinti jaunųjų ir naujų ūkininkų dalį ES – nuo 12 iki 24 procentų. Tačiau Lietuvoje tendencijos priešingos. LJŪJS skelbiamais Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, per kiek daugiau nei dešimtmetį jaunųjų ūkininkų skaičius sumažėjo nuo 19 656 iki 13 633, arba 30,6 procento.
Sąjungos vertinimu, šie skaičiai rodo, kad vien didinti finansavimą nepakanka. Būtina užtikrinti, kad parama pasiektų naujai besikuriančius ir ekonomiškai gyvybingus ūkius, o valstybės galėtų objektyviai įvertinti savo kartų kaitos politikos rezultatus.
Vienas pagrindinių Lietuvos atstovų keliamų klausimų – kaip būsimoje BŽŪP suderinti didesnį valstybių narių lankstumą su privalomomis jaunųjų ūkininkų finansavimo garantijomis.
LJŪJS įspėja, kad suteikus valstybėms narėms daugiau savarankiškumo skirstant ES paramą, tačiau nenustačius pakankamų saugiklių, kartų kaitos finansavimas gali prarasti prioritetą dėl stipresnių nacionalinių ar atskirų žemės ūkio sektorių interesų.
Todėl Sąjunga kartu su CEJA kelia būtinybę užtikrinti pakankamą, aiškiai apibrėžtą finansavimą jauniesiems ūkininkams, privalomas paramos priemones visose valstybėse narėse, geresnę prieigą prie žemės ir kapitalo, veikiančių ūkių perėmimo galimybes bei apsaugą nuo pernelyg didelės žemės ir paramos koncentracijos.
Lietuvos atstovams taip pat svarbu, kad būsimos paramos sąlygos būtų prieinamos skirtingoms žemės ūkio veikloms, o nacionaliniai sektoriniai prioritetai būtų grindžiami objektyviais ekonominiais duomenimis.
LJŪJS pabrėžia, kad kartų kaita turi būti vertinama pagal konkrečius rezultatus: kiek jaunųjų ūkininkų pradeda veiklą, kiek jų sėkmingai ūkininkauja po penkerių ar dešimties metų ir kiek veikiančių ūkių perduodama naujai kartai.
Artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai suteikia papildomą reikšmę šioms diskusijoms. Pirmininkaudama Lietuva turės koordinuoti valstybių narių darbą ir tarpininkauti ieškant bendrų sprendimų. Todėl LJŪJS siekia, kad kartų kaitos, žemės prieinamumo ir jaunųjų ūkininkų finansavimo klausimai būtų tinkamai atstovaujami būsimos BŽŪP svarstymuose.
Sąjungos vertinimu, Europos žemės ūkio ateitis priklausys ne vien nuo skiriamos paramos dydžio, bet ir nuo to, ar nauja ūkininkų karta turės realias galimybes pradėti veiklą, konkuruoti rinkoje ir perimti ūkius.
Pagrindinė LJŪJS pozicija – jeigu Europa siekia padvigubinti jaunųjų ūkininkų dalį, šis tikslas turi atsispindėti ne tik strateginiuose dokumentuose, bet ir būsimos BŽŪP finansavimo taisyklėse bei valstybių narių įsipareigojimuose.
About the Author
