Bičių duonelė dažnai parduodama nedideliais indeliais, o jos kaina gali nustebinti pirmą kartą šį produktą perkantį žmogų. Nors duonelės pagrindą sudaro žiedadulkės, jos surinkimas gerokai skiriasi nuo įprasto medaus išsukimo. Bitės duonelę kaupia pirmiausia savo reikmėms, o bitininkui tenka ne tik pasirūpinti, kad šeimai liktų pakankamai atsargų, bet ir atlikti kelis kruopščius jos išgavimo bei paruošimo etapus.
Kuo bičių duonelė skiriasi nuo žiedadulkių, kodėl jos negalima surinkti neribotais kiekiais ir ką verta žinoti renkantis šį produktą?
Bitės duonelę gamina ne žmonėms
Bičių duonelės kelias prasideda žieduose. Rinkdamos žiedadulkes bitės jas sudrėkina nektaru ir sulipdo į nedidelius gumulėlius, kuriuos parsineša į avilį galinių kojų krepšeliuose.
Avilyje žiedadulkės sudedamos į korio akeles, suspaudžiamos ir papildomos nektaru arba medumi bei bičių liaukų išskyromis. Taip susidaro duonelė, kuri tampa svarbia bičių šeimos maisto atsargų dalimi.
Medus bites daugiausia aprūpina energija, o duonelė yra baltymų, riebalų ir kitų maisto medžiagų šaltinis. Ji ypač svarbi jaunoms bitėms, kurių liaukose gaminamas maistas lervutėms.
Būtent todėl bitininkas negali paimti visos avilyje sukauptos duonelės. Prieš atrinkdamas korius jis turi įvertinti bičių šeimos poreikius ir palikti pakankamai maisto atsargų.
Kodėl bičių duonelės išgavimas toks sudėtingas?
Skirtingai nei žiedadulkės, kurias galima surinkti specialiais rinktuvais prie avilio įėjimo, bičių duonelė jau būna sukaupta korio akelėse. Norint ją išgauti, reikia atskirti nuo vaško. Lietuvos bitynuose duonelė dažnai ruošiama vasaros pabaigoje ir rudenį, kai tvarkomi koriai ir bičių šeimos ruošiamos žiemai.
Pirmiausia atrinkti koriai užšaldomi. Šaltyje vaškas tampa trapesnis, todėl specialia įranga duonelę galima iškulti iš akelių. Vėliau ji atskiriama nuo vaško trupinių ir kitų priemaišų, išvaloma ir paruošiama laikyti. Priklausomai nuo pasirinkto būdo, duonelė džiovinama arba laikoma užšaldyta.
Šis procesas reikalauja papildomos įrangos, laiko ir kruopštumo. Be to, iš kiekvieno avilio galima paimti tik ribotą duonelės kiekį. Todėl vertinant jos kainą svarbu suprasti ne tik paties produkto savybes, bet ir tai, kiek darbo reikia, kad jis iš korio patektų į vartotojo indelį.
Ką išduoda spalvoti sluoksniai ir rūgštelė?
Bičių duonelę nesunku atpažinti iš nedidelių, korio akelių formą primenančių gabalėlių. Perlaužus juos kartais matomi skirtingų spalvų sluoksniai: gelsvi, oranžiniai, rusvi ar tamsesni. Jie atsiranda todėl, kad bitės korio akeles pildo palaipsniui, o žiedadulkės gali būti surinktos iš skirtingų augalų.
Nuo augalinės kilmės ir duonelės susidarymo sąlygų priklauso ir jos skonis. Dažniausiai juntamas saldumas bei rūgštelė, tačiau gali pasitaikyti ir kartumo ar ryškesnių augalinių natų. Todėl net skirtinguose to paties bityno koriuose sukaupta duonelė nebūtinai bus vienodo skonio ar spalvos.
Ar bičių duonelė yra tas pats, kas žiedadulkės?
Nors abiejų produktų pradžia yra iš gėlių žiedų bičių surinktos žiedadulkės, jų kelias iki vartotojo skiriasi. Žiedadulkes bitininkas gali surinkti prie avilio lakos (įėjimo), kol bitės dar nespėjo jų sudėti į korius. Tuo tarpu bičių duonelė susidaro jau avilyje, kai žiedadulkės sukaupiamos korio akelėse ir apdorojamos pačių bičių.
Duonelė kartais vadinama natūraliai raugintomis žiedadulkėmis. Vis dėlto jos susidarymas yra sudėtingesnis procesas, kuriam įtakos turi bičių pridėtos medžiagos, drėgmė, rūgšti terpė ir mikroorganizmų veikla.
Skirtumai pastebimi ir ragaujant. Žiedadulkės dažnai būna salstelėjusios arba kartokos, o bičių duonelei būdingesnis saldžiarūgštis skonis.
Į ką atkreipti dėmesį perkant bičių duonelę?
Renkantis bičių duonelę verta pasidomėti ne tik jos kaina ar išvaizda, bet ir kilme, paruošimo būdu bei laikymo sąlygomis. Pirkėjui naudinga žinoti, kas produktą surinko, ar jis džiovintas, ar laikomas užšaldytas, ir kaip jį reikėtų laikyti atidarius pakuotę.
Vien spalva ar skonis neleidžia patikimai nustatyti produkto kokybės. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į ženklinimą ir gamintojo pateikiamą informaciją.
Ieškant sertifikuotos bičių duonelės taip pat verta patikrinti, ar gamintojo ekologinės gamybos arba nacionalinės maisto kokybės sistemos (NKP) sertifikatas apima būtent šį produktą. Vien tai, kad bitininkas gamina sertifikuotą medų, dar nereiškia, kad sertifikuoti visi jo siūlomi bičių produktai.
Daugiau apie bičių produktus, jų savybes ir sertifikuotus Lietuvos bitininkus galima sužinoti interneto svetainėje www.medauskultura.lt.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medaus kultūros draugijos projektą, iš dalies finansuojamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos lėšomis.
About the Author
