Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje sėkmingai atlikta minimaliai invazinė kraujagyslių operacija, naudojant Lietuvoje sukurtą robotinę sistemą „Sentante“. Tai pirmasis toks atvejis Lietuvoje, kai ši technologija pritaikyta realioje klinikinėje praktikoje, gydant periferinių arterijų liga sergantį pacientą.
Pacientei atlikta klubinių arterijų angioplastika – minimaliai invazinė procedūra, skirta atkurti kraujotaką susiaurėjusiose ar visiškai užakusiose arterijose. Operaciją atliko Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgų komanda.
Lietuviška inovacija, kuri iš laboratorijos persikėlė į operacinę
„Sentante“ yra Lietuvoje sukurta robotinė sistema, skirta minimaliai invazinėms kraujagyslių operacijoms atlikti. Chirurgas procedūrą valdo iš specialios darbo vietos, esančios greta operacinės, o jo judesiai realiuoju laiku perduodami prie paciento esančiam robotui.
Svarbu tai, kad ši technologija nepakeičia gydytojo sprendimų – ji sustiprina jo galimybes atlikti itin tikslius veiksmus tose vietose, kur kiekvienas milimetras gali lemti gydymo sėkmę.
Sistema pašalina natūralų rankos drebėjimą, leidžia milimetro tikslumu valdyti kateterius ir pravedėjus, kartu išsaugant lytėjimo pojūtį – chirurgas jaučia kraujagyslės pasipriešinimą taip, lyg instrumentą laikytų savo rankoje. Ši savybė ypač svarbi operuojant stipriai kalkėjusias ar visiškai užakusias arterijas.
Technologija, kuri gali padėti tūkstančiams pacientų
Minimaliai invazinės kraujagyslių procedūros šiandien taikomos ne tik gydant kojų arterijų susiaurėjimus. Jos padeda gydyti pacientus, kuriems gresia infarktas ar insultas, stabdyti vidinį kraujavimą, gydyti aneurizmas bei atkurti kraujotaką galūnėse, kai kyla gangrenos pavojus.
Tokios intervencijos dažnai atliekamos sudėtinguose, stipriai pažeistuose kraujagyslių ruožuose, todėl gydytojui itin svarbu išlaikyti maksimalų tikslumą. Robotinė sistema tampa papildomu įrankiu, leidžiančiu preciziškiau atlikti sudėtingus judesius ir vienu metu valdyti kelis endovaskulinius instrumentus. Pacientui svarbiausia yra saugesnė, tikslesnė ir efektyvesnė procedūra, kuri gali padėti išsaugoti kraujotaką, galūnę ar net gyvybę.
Technologija, sauganti ir tuos, kurie operuoja
Kraujagyslių intervencijos atliekamos naudojant nuolatinę rentgeno kontrolę, todėl gydytojai ir slaugytojai kasdien dirba vilkėdami sunkias švinines apsaugas. Ilgainiui toks darbas tampa nemažu fiziniu krūviu: vargina nugarą, klubų sąnarius bei kitas atramos ir judėjimo sistemos dalis, be to, dirbant operacinėje neišvengiamai patiriamas ir profesinis jonizuojančios spinduliuotės poveikis.
Naudojant „Sentante“, chirurgas procedūrą valdo iš darbo vietos už radiacijos lauko ribų, todėl praktiškai nepatiria rentgeno spinduliuotės poveikio ir jam nebereikia visos procedūros metu dėvėti sunkių švininių apsaugų. Tuo metu operacinėje dirbantys gydytojai ir slaugytojai dėl trumpesnės procedūros mažiau laiko praleidžia stovėdami bei trumpiau dėvi apsaugines priemones.
Taip technologija gerina ne tik darbo sąlygas operacinėje, bet ir padeda mažinti ilgalaikį fizinį krūvį visai komandai.
Pacientė: „Turiu su kuo palyginti“
Pacientė Gražina po procedūros neslėpė džiaugsmo. Visos operacijos metu ji jautėsi gerai, o vos jai pasibaigus sakė besidžiaugianti, kad viskas pavyko sėkmingai ir kad būtent jai teko galimybė tapti paciente, kuriai atlikta tokia robotinės sistemos padedama procedūra.
„Turiu su kuo palyginti – prieš trejus metus man buvo atlikta tokia pati operacija. Tuomet ji truko gerokai ilgiau, o šį kartą viskas praėjo daug greičiau“, – pasakojo Gražina.
Ji pripažino, kad procedūros metu galbūt šiek tiek pritrūko įprasto žmogiško ryšio – norėjosi, kad operacinėje kas nors daugiau pakalbintų ir palaikytų pašnekesį. Tačiau, anot jos, šį jausmą atsvėrė trumpesnė procedūros trukmė ir sklandus jos rezultatas.
„Inovacija turi vertę tik tada, kai padeda pacientui“
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė m. dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė pabrėžia, kad svarbiausias technologijos įvertinimas yra jos nauda žmogui.
„Reikšminga, kad būtent mūsų ligoninėje Lietuvoje sukurta medicinos inovacija pradeda klinikinio išbandymo etapą. Tai rodo mūsų komandos gebėjimą įvertinti naujus sprendimus ir siekti, kad ateityje jie kurtų realią naudą pacientams.
Džiaugiuosi mūsų kolektyvu, kuris savo kompetencija ir pasirengimu padeda inovacijas perkelti iš kūrimo etapo į kasdienę medicinos praktiką. Ypač simboliška, kad vienas iš sistemos kūrėjų ją taiko operuodamas pacientus mūsų ligoninėje. Tai patvirtina, kad Lietuvoje kuriamos medicinos inovacijos gali būti sėkmingai diegiamos ir kurti vertę pacientams.“
Sudėtingiausiais atvejais lemia tikslumas
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja Ingrida Valužytė sako, kad didžiausia tokių technologijų vertė atsiskleidžia būtent sudėtingiausių intervencijų metu.
„Periferinių arterijų liga dažnai reiškia ne tik skausmą vaikštant. Pažengusiais atvejais pacientams gresia sunkiai gyjančios žaizdos, galūnės išsaugojimo iššūkiai ir reikšmingai suprastėjusi gyvenimo kokybė.
Praktikoje susiduriame su ilgomis, stipriai sukalkėjusiomis ar visiškai užakusiomis arterijomis, todėl kiekvienas papildomas tikslumas gali lemti procedūros eigą ir paciento rezultatą. Tai nėra technologija, pakeičianti gydytoją – tai įrankis, leidžiantis mūsų patirtį pritaikyti dar tiksliau ir saugiau.“
Dr. Tomas Baltrūnas: „Robotas tarsi pratęsia gydytojo rankas į kitą kambarį“
Vienas iš lietuviškos robotinės sistemos kūrėjų ir kraujagyslių chirurgas dr. Tomas Baltrūnas pabrėžia, kad kuriant sprendimą svarbiausias tikslas buvo išsaugoti gydytojui įprastą darbo pojūtį, o ne pakeisti jo sprendimus automatika.
„Kurdami sistemą siekėme vieno tikslo – kad gydytojas neprarastų kontrolės. Robotas tiksliai perduoda chirurgo judesius, tačiau sprendimus visada priima žmogus.“
Pasak gydytojo, šiandien sistema jau leidžia atlikti periferinių kraujagyslių intervencijas, o ateityje tokios technologijos gali atverti galimybes procedūras atlikti nuotoliniu būdu pavyzdžiui iš kitos ligoninės, kito miesto ar net kitos šalies. Pasaulinė praktika rodo, kad robotinės sistemos tampa vis svarbesne pažangios chirurgijos dalimi. Panašų proveržį jau matome urologijoje, pavyzdžiui Jungtinėse Valstijose daugiau nei 80 proc. prostatektomijų atliekama naudojant robotines sistemas. Kūrėjams tai suteikia galimybę sprendimą tobulinti kartu su gydytojais realioje klinikinėje praktikoje, kad jo nauda pirmiausia pasiektų pacientus. Anot dr. T. Baltrūno, būtent taip robotas tampa ne gydytojo pakaitalu, o jo rankų tęsiniu – įrankiu, leidžiančiu išlaikyti tą patį tikslumą net ir dirbant iš kito kambario.
About the Author
