Nuotolinė šeimos gydytojo konsultacija daugeliui Lietuvos gyventojų tapo įprastu būdu spręsti sveikatos klausimus. „Lietuvos draudimo“ inicijuotas gyventojų tyrimas rodo, kad tokia galimybe jau yra naudojęsi 65 proc. šalies gyventojų. Dažniausiai nuotoliniu būdu kreipiamasi dėl receptų ar tyrimų rezultatų, tačiau beveik trečdalis gyventojų šiuo būdu su gydytoju konsultuojasi ir dėl netikėtai atsiradusių sveikatos nusiskundimų ir sutrikimų.
Remiantis tyrimo duomenimis, 80 proc. nuotolinėmis konsultacijomis besinaudojančių gyventojų tokiu būdu kreipiasi dėl receptų išrašymo ar pratęsimo, 68 proc. aptaria atliktų tyrimų rezultatus, o 56 proc. sprendžia siuntimų pas specialistus ar kitų medicininių dokumentų klausimus. 32 proc. respondentų nuotoliniu būdu yra konsultavęsi dėl staiga atsiradusių sveikatos nusiskundimų.
„Telesante“ gydytoja Natalija Vaicekauskienė sako, kad nuotolines konsultacijas išbandę pacientai neretai prie jų grįžta, ir vis didesnė gyventojų dalis jau įprato derinti kontaktinius ir nuotolinius vizitus pagal konkrečią sveikatos situaciją.
„Mūsų šeimos gydytojų komanda vienareikšmiškai sutaria, kad geriausia nuotolinė konsultacija yra ta, kuriai nereikia fizinės apžiūros, tačiau ne ta, kuria siekiama kontaktinės konsultacijos išvengti. Lėtinių būklių stebėjimas, jau vartojamų vaistų receptų pratęsimas, tyrimų rezultatų peržiūra, profilaktikos klausimai ar pakartotinės gydytojų specialistų konsultacijos poreikio įvertinimas yra situacijos, kai klausimą dažnai galima išspręsti nuotoliniu būdu be fizinio apsilankymo pas gydytoją“, – komentuoja N. Vaicekauskienė.
Kokiais atvejais rinktis nuotolinę konsultaciją
Vis dėlto nuotoliniu būdu į gydytojus kreipiamasi ne tik dėl iš anksto suplanuojamų sveikatos klausimų. Pasak N. Vaicekauskienės, konsultuojama ir dėl ūmių virusinių susirgimų, peršalimo, gripo, gerklės ar šlapimo takų infekcijų, akių bei ausų uždegimų, pilvo ar raumenų skausmų, traumų, nudegimų ir įvairių bėrimų.
„Tokiais atvejais gydytojas vertina simptomus, jų atsiradimo aplinkybes ir eigą, turimus tyrimų rezultatus, o prireikus pacientas gali pateikti ir vaizdinę informaciją, pavyzdžiui, odos bėrimo nuotraukas“, − sako specialistė.
Visgi pasak šeimos gydytojos, viena svarbiausių nuotolinės konsultacijos funkcijų tokioje situacijoje – įvertinti riziką ir nuspręsti, kokios pagalbos žmogui reikia toliau.
„Pacientas neprivalo pats žinoti, ar jo problemą galima išspręsti nuotoliniu būdu. Gydytojas konsultacijos metu aptaria tolesnę ištyrimo eigą. Svarbu suprasti ir tai, kad konsultacijos rezultatas nebūtinai yra receptas ar galutinė diagnozė. Neretai svarbiausias jos rezultatas yra tinkamai parinktas kitas žingsnis – tyrimas, specialisto konsultacija, fizinė apžiūra ar rekomendacija kreiptis skubios pagalbos“, – teigia N. Vaicekauskienė.
Nuotolinių konsultacijų galimybės, jos vertinimu, dar nėra visiškai išnaudojamos ir stebint lėtines ligas, aptariant atliktų tyrimų rezultatus bei tolesnį veiksmų planą, sprendžiant profilaktikos, vakcinacijos ar pasiruošimo kelionei klausimus. Konsultacija gali būti naudinga ir pajutus pirmuosius neaiškius simptomus, kai žmogus nežino, ar jau reikėtų registruotis kontaktiniam vizitui.
Apie nuotolines konsultacijas − įvairūs mitai
Keičiasi ir pačių pacientų pasiruošimas nuotolinėms konsultacijoms. Pasak N. Vaicekauskienės, nemaža dalis žmonių jau supranta tokio vizito galimybes ir ribas, todėl iš anksto pasiruošia reikalingą informaciją, atliktų tyrimų rezultatus ar nuotraukas.
„Didžioji dalis pacientų jau žino, ko tikėtis ir kokia gali būti nuotolinės konsultacijos apimtis. Pavyzdžiui, dėl bėrimų žmonės būna pasiruošę nuotraukas, turi atliktų tyrimų rezultatus. Tai labai padeda kokybiškam vizito rezultatui pasiekti“, – sako gydytoja.
Vis dėlto skepticizmo telemedicinos atžvilgiu dar pasitaiko, ypač tarp žmonių, kurie patys dar nėra išbandę nuotolinės konsultacijos. N. Vaicekauskienės teigimu, viešojoje erdvėje vis dar galima sutikti ir ironiškų svarstymų, esą gydytojai netrukus „pradės operuoti nuotoliu“ ar telefonu bandys „paklausyti paciento plaučių“.
Anot jos, tokios reakcijos dažniausiai kyla neįsivaizduojant, kokią vietą nuotolinė konsultacija iš tiesų užima medicinoje. Jos paskirtis nėra per atstumą atlikti tai, kam būtina fizinė apžiūra, bet tinkamose situacijose suteikti konsultaciją ir padėti pacientui greičiau suprasti, ką daryti toliau.
Kas naudojasi dažniausiai
Nuotolinės konsultacijos gali būti ypač naudingos darbingo amžiaus ir užimtiems žmonėms, mažus vaikus auginantiems tėvams, keliaujantiems ar gyvenantiems atokesnėse vietovėse. Galimybė pasitarti su gydytoju nevykstant į gydymo įstaigą gali paskatinti ir anksčiau kreiptis dėl atsiradusių simptomų, užuot laukus, kol jie sustiprės.
Pasak „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto Audriaus Zinevičiaus, tyrimo rezultatai rodo, kad keičiasi ne tik gyventojų naudojimosi sveikatos paslaugomis įpročiai, bet ir jų lūkesčiai paslaugų prieinamumui.
„Tai, kad nuotoline šeimos gydytojo konsultacija jau yra naudojęsi beveik du trečdaliai šalies gyventojų, rodo reikšmingą pacientų įpročių pokytį. Sveikatos paslaugų prieinamumą žmonės vis dažniau sieja ne tik su galimybe patekti pas gydytoją, bet ir su tuo, kaip greitai bei patogiai gali gauti reikalingą konsultaciją. Nuotolinis formatas daliai sveikatos klausimų suteikia papildomo lankstumo, ypač kai žmogui sudėtinga rasti laiko vizitui ar gydymo įstaiga yra toliau nuo jo gyvenamosios vietos“, – sako A. Zinevičius.
Eksperto teigimu, galimybė greitai gauti pirminę gydytojo konsultaciją svarbi ir dėl to, kad susirgus arba sunegalavus ne visada paprasta pačiam įvertinti savo simptomų reikšmingumą. Todėl konsultacijos vertę gali sukurti ne tik išspręstas sveikatos klausimas, bet ir aiškiai suplanuoti tolesni veiksmai.
„Susidūrus su sveikatos problema ne visada iš karto aišku, kokios pagalbos reikia ir kur jos ieškoti. Galimybė pasikonsultuoti su gydytoju gali padėti žmogui greičiau gauti atsakymą, ar pakanka stebėti savijautą, ar jau reikalingi tyrimai, specialisto konsultacija ar kontaktinis vizitas. Tokiu atveju vertę kuria ne vien patogumas, bet ir aiškesnis veiksmų planas“, – pažymi A. Zinevičius.
Apie tyrimą
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2026 m. liepos mėnesį „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1017 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų, gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.
About the Author
