Šiuolaikinėje medicinoje autoritetą vis dažniau lemia ne pareigos, titulai ar gebėjimas garsiausiai kalbėti. Jį kuria kasdien priimami sprendimai, atsakomybė už rezultatą ir nuolatinis profesinis augimas. Būtent tokia lyderystė šiandien keičia nusistovėjusį požiūrį į gydytojo vaidmenį. Aukščiausi profesiniai standartai gali natūraliai derėti su jautrumu ir gebėjimu išgirsti žmogų.
Odontologijoje tai ypač ryšku sudėtingų rekonstrukcijų srityje, kur neužtenka vien techninių žinių. Čia gydytojas tampa žmogumi, kuris ne tik gydo, bet ir prisiima atsakomybę už visą gydymo kelią – nuo pirmosios konsultacijos iki galutinio rezultato.
Apie tai, kaip gimsta tikras profesinis autoritetas, kodėl empatija nėra silpnybė ir kaip pavyksta suderinti žmogiškumą su precizišku tikslumu, kalbamės su „Piliamiesčio klinikos“ gydytoja odontologe – ortopede Valda Valantiejiene.
Lyderystė prasideda tada, kai nenustoji mokytis.
Žvelgiant į gydytojos profesinį kelią tampa aišku, kad jos autoritetas neatsirado savaime. Jis formavosi ne per vieną sėkmingą klinikinį atvejį. Tai beveik du dešimtmečiai nuoseklaus darbo, šimtai mokymų valandų, tarptautinės konferencijos, moksliniai tyrimai ir nuolatinis noras ieškoti geresnių sprendimų žmogui.
Dar studijuodama Lietuvos sveikatos mokslų universitete ji suprato vieną paprastą tiesą – diplomu viskas tik prasideda, o tikrojo profesinio autoriteto pamatą tenka kloti per šimtus papildomų mokymų valandų ir realią klinikinę praktiką.
Nuo 2008 metų jos profesiniame kalendoriuje beveik nėra metų be tarptautinių konferencijų, praktinių kursų ar stažuočių. Mokymasis Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Turkijoje ir kitose šalyse leido pažinti skirtingas odontologijos mokyklas bei suprasti, kad sudėtingoms klinikinėms situacijoms retai egzistuoja vienas teisingas atsakymas.
„Kiekviena konferencija man primindavo ne tai, kiek daug jau moku, o kiek dar turiu išmokti. Man atrodo, kad būtent ši mintis ir saugo gydytoją nuo profesinio sustabarėjimo. Medicina nestovi vietoje, todėl ir mes neturime teisės sustoti“, – pabrėžia gydytoja.
Nuolatinis tobulėjimas ilgainiui tapo ne papildomu privalumu, o profesine pareiga. Pasak gydytojos, jos gydymo kelią pradedantis žmogus turi teisę tikėtis, kad jo gydymas bus paremtas ne prieš dešimtmetį įgytomis žiniomis, o tuo, ką medicina gali pasiūlyti šiandien.
Šią filosofiją sustiprino ir mokslinė veikla. Dalyvavimas tarptautiniuose tyrimuose, publikacijos moksliniuose leidiniuose bei pranešimai konferencijose leido į gydymą žvelgti ne tik per įrodymais grįstą mediciną, bet ir savo, kaip specialistės patirtį.
„Intuicija medicinoje yra labai svarbi. Tačiau ji turi remtis žiniomis. Kuo daugiau mokaisi, tuo geriau supranti, kada gali pasitikėti savo patirtimi, o kada privalai ieškoti naujų atsakymų“, – dalinasi V. Valantiejienė.
Tikroji lyderystė – tai atsakomybė už visą procesą
Sudėtinga visos burnos rekonstrukcija nėra viena procedūra. Dažnai tai mėnesius ar net kelerius metus trunkantis gydymas, kuriame dalyvauja burnos higienistai, chirurgai, peri odontologai ir dantų technikai. Tačiau visas šias grandis turi sujungti vienas žmogus. Būtent čia, pasak Valdos Valantiejienės, prasideda tikroji lyderystė.
„Kai pradedi sudėtingą burnos rekonstrukciją, nebegali apsiriboti vien standartine procedūra. Turi matyti visumą, numatyti kelis žingsnius į priekį ir prisiimti atsakomybę už kiekvieną sprendimą. Klinikos lankytojui nesvarbu, kiek specialistų dalyvauja gydyme. jam svarbu viena – sveika burna, estetiška šypsena ir žinojimas, kad juo bus pasirūpinta nuo A iki Z.
Ši atsakomybė reikalauja ne tik profesinių žinių. Ji reikalauja gebėjimo priimti sprendimus, koordinuoti komandą, išlaikyti bendrą gydymo kryptį ir pelnyti žmogaus pasitikėjimą. Jeigu prisiimu gydyti žmogų, vadinasi, prisiimu ir atsakomybę padaryti viską, kad rezultatas būtų geriausias“, – sako V. Valantiejienė.
Empatija nėra priešingybė tikslumui
Ilgą laiką buvo manoma, kad geras gydytojas turi būti maksimaliai racionalus ir emociškai atsiribojęs. Valda Valantiejienė mano priešingai. Jos įsitikinimu, sudėtingoje rekonstrukcinėje odontologijoje vien techninio tikslumo nepakanka.
„Klinikos lankytojas retai ateina tik dėl danties. Labai dažnai už nusidėvėjusio sąkandžio, bruksizmo ar estetinių problemų slypi ilgametis stresas, įtampa, nepasitikėjimas savimi arba gyvenimo pokyčiai“, – pažymi V. Valantiejienė.
Todėl pirmasis gydymo etapas dažnai prasideda ne nuo skenerio ar rentgeno nuotraukos, o nuo pokalbio.
„Pas mane ateina žmonės, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo labai stiprūs. Vadovai, verslininkai, vieši žmonės. Tačiau atsisėdę į kėdę jie dažnai pirmą kartą atvirai papasakoja, kaip ilgus metus gėdijosi šypsotis, kentė skausmą ar priprato prie nuolatinės įtampos. Tokiose situacijose vien techninio tikslumo neužtenka. Turi suprasti žmogų“, – dalinasi V. Valantiejienė.
Būtent todėl gydytoja empatiją vadina vienu tiksliausių diagnostikos įrankių. Ji padeda pastebėti tai, ko neparodo nei kompiuterinė tomografija, nei laboratoriniai tyrimai – tikrąsias klinikos lankytojo baimes, lūkesčius ir motyvaciją.
„Kai gydymo kelią pradedantis žmogus pasitiki manimi, jis papasakoja tai, kas dažnai tampa svarbia gydymo plano dalimi“, – pastebi gydytoja.
Graži šypsena prasideda nuo funkcijos
Didelę savo profesinio kelio dalį Valda Valantiejienė skyrė sąkandžio funkcijos, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario bei nudilusių dantų rekonstrukcijos studijoms. Tai nėra atsitiktinumas. Pasak jos, estetika be funkcijos yra trumpalaikis sprendimas.
Ypač tai atsiskleidžia gydant žmones, kenčiančius nuo bruksizmo. Šie atvejai reikalauja ne vien techninio tikslumo. Reikia suprasti žmogaus gyvenimo būdą, streso lygį, raumenų veiklą, sąnario būklę ir visą kramtymo sistemą.
Kodėl protezavime negali būti „maždaug“
Net ir didžiausia empatija negali pakeisti profesinio tikslumo. Rekonstrukcinėje odontologijoje dešimtosios dalys milimetro kartais lemia, ar žmogus po gydymo galės komfortiškai kramtyti, šypsotis ir išlaikyti pasitikėjimą savimi. Todėl kompromisams čia vietos nėra. Jeigu laikinos restauracijos ar laboratorijoje pagaminti darbai neatitinka gydytojos keliamų reikalavimų, jie grąžinami koregavimui.
Kai gydytoja pradeda protezavimo etapą, negali būti jokių „maždaug“ ar „bus gerai“. Ji atkuria kramtymo funkciją, kuri turi tarnauti ne kelis metus, o visą žmogaus gyvenimą.
Daug metų dirbdama su sudėtingomis rekonstrukcijomis ji suprato vieną taisyklę: preciziškumas nėra perfekcionizmas, tai pagarba žmogui, kuris savo sveikatą patikėjo gydytojui.
Technologijos nepakeičia gydytojo atsakomybės
Per pastaruosius metus odontologijoje atsirado daugybė skaitmeninių technologijų, leidžiančių dar tiksliau planuoti gydymą. Vis dėlto gydytoja pabrėžia, kad net pažangiausia įranga nepakeičia specialisto įžvalgumo ir gebėjimo pritaikyti unikalų sprendimą konkrečiam žmogui.
„Technologijos padeda priimti sprendimus, tačiau jos neprisiima atsakomybės. Tai yra mano pareiga“, – priduria V. Valantiejienė.
Pasak jos, būtent todėl šiandien svarbiausia ne išmokti dirbti su viena programa ar viena sistema, o nuolat ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti kiekvieną klinikinę situaciją.
Lyderystė – tai gebėjimas sutelkti komandą bendram tikslui
Daug metų dirbdama su sudėtingomis rekonstrukcijomis, Valda Valantiejienė pabrėžia, kad šiuolaikinė medicina yra komandinė veikla. Net ir geriausias ortopedas negalės pasiekti nepriekaištingo rezultato be aukščiausios kvalifikacijos chirurgų, periodontologų, dantų technikų ir higienistų indėlio.
Tačiau tam, kad ši grandinė veiktų nepriekaištingai, būtinas žmogus, kuris mato visumą ir prisiima atsakomybę už galutinį sprendimą.
„Lyderystė prasideda nuo atsakomybės – už sprendimus, už komandą ir už žmogų, kuris patiki mums savo sveikatą. Tai gebėjimas suvienyti skirtingų sričių profesionalus, kad visi siektume to paties tikslo. Tik tuomet gimsta rezultatai, kurie keičia žmogaus gyvenimo kokybę dešimtmečiams“, – užbaigia pokalbį V. Valantiejienė.
About the Author
