Kauno tapatybėje pramonė ir inžinerija įrašytos seniai: miestas dešimtmečius augino technines kompetencijas, gamybos įmones ir šių sričių specialistus rengiančias aukštąsias mokyklas. Šiandien technologinį Kauno veidą stiprina automobilių elektronikos, ryšio, energetikos, medicinos, gynybos, robotikos ir kitų aukštųjų technologijų verslai. Kitaip tariant, elektronika Kaune nėra pažadas apie tolimą ateitį: ji čia jau projektuojama, bandoma ir gaminama.
Tačiau kuo daugiau mieste atsiranda sudėtingų technologijų, naujų projektų ir plėtros planų, tuo ryškiau jaučiamas elektronikos inžinierių stygius. Studentus įmonės pradeda kalbinti dar nebaigusius studijų, profesinė praktika neretai tampa pirmąja darboviete, o kvalifikuoti absolventai gali rinktis iš kelių pasiūlymų. Kauno technologijos universiteto (KTU) duomenimis, apie 90 proc. Elektros ir elektronikos fakulteto bakalauro studentų jau trečiame kurse sulaukia darbo pasiūlymų, o Lietuvos inžinerijos kolegija (LIK) skaičiuoja, kad pagal įgytą specialybę įsidarbina daugiau kaip 90 proc. jos elektronikos krypties absolventų.
Todėl pagrindinis klausimas Kaunui šiandien: ar miestas ras pakankamai elektronikos inžinierių? Kodėl jų taip trūksta ir kodėl elektronikos studijos gali būti vienas racionaliausių pasirinkimų jaunam žmogui, norinčiam ne tik stebėti technologijų pokyčius, bet ir pačiam juos kurti?
Elektronikos inžinierių reikia daugiau, nei jų parengiama
Atsakymas į klausimą, kur dingsta elektronikos inžinieriai, gana paprastas: daugelį jų darbdaviai pastebi dar prieš baigiant studijas.
Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakultetą kasmet baigia apie 150 elektronikos inžinerijos krypties absolventų. Vis dėlto fakulteto dekanas, Elektronikos inžinerijos katedros profesorius Mindaugas Žilys skaičiuoja, kad kasmet Lietuvoje reikėtų parengti bent dvigubai daugiau, apie 300 šios krypties specialistų.
„Vertinant rinkos poreikį svarbu suprasti, kad kalbame ne tik apie šiandienos darbo vietas. Įmonės ir investuotojai, planuodami plėtrą ar naujus projektus, pirmiausia vertina, ar regione pakanka kvalifikuotų specialistų. Kai jų trūksta, investicijos stabdomos“, – atkreipia dėmesį M. Žilys.
Elektronikos inžinierių skaičius tampa ne tik įmonių personalo klausimu. Nuo jo priklauso, ar Lietuvoje gali atsirasti naujų aukštųjų technologijų projektų, gamyklų ir tyrimų centrų.
KTU duomenimis, apie 90 proc. fakulteto bakalauro studentų jau trečiame kurse sulaukia darbo pasiūlymų ir pradeda dirbti įmonėse, o magistrantūros studentai dirba praktiškai visi.
„Tai labiau taisyklė nei išimtis“, – situaciją apibūdina M. Žilys.
Panašią tendenciją mato ir Lietuvos inžinerijos kolegija. Jos Elektronikos inžinerijos ir Autotransporto elektronikos programas kasmet baigia apie 60–80 absolventų, tačiau ir šio skaičiaus nepakanka darbdavių poreikiams patenkinti. Daugiau kaip 90 proc. absolventų įsidarbina pagal įgytą specialybę, o dalis tęsia studijas universitetuose, magistrantūros studijose.
LIK Elektros ir elektronikos inžinerijos studijų krypčių programų vadovė Skaistė Mencevičienė pasakoja, kad darbdaviai studentus dažnai pradeda stebėti jau antrajame kurse, kai šie atlieka profesinę praktiką. Sėkminga praktika neretai tampa pirmuoju darbu ir ilgalaikio bendradarbiavimo pradžia.
Kolegijos studentai per studijas atlieka net tris praktikas įmonėse, todėl baigdami mokslus jie jau būna susipažinę ne tik su teorija, bet ir su realia darbo aplinka, įranga, technologiniais procesais bei būsimos profesijos kasdienybe.
Kodėl jų reikia tiek daug?
Elektronikos inžinerija nėra viena siaura pramonės šaka. Ji veikiau primena nematomą technologinio pasaulio nervų sistemą, be kurios neveiktų nei moderni gamyba, nei ryšio sistemos, nei šiuolaikinis automobilis.
M. Žilys tarp sparčiausiai augančių sričių išskiria lustų technologijas, elektronikos taikymą energetikoje ir gynybos pramonę. Pasak jo, vis daugiau pažangių elektronikos sprendimų yra dvejopos paskirties, tinkami tiek civilinėms, tiek gynybos reikmėms, todėl elektronikos kompetencijos tampa strategiškai svarbios ne tik atskiroms įmonėms, bet ir visai valstybei.
KTU dekanas į klausimą, ar parengus dvigubai daugiau elektronikos studentų, visi jie po ketverių metų rastų darbą, atsako vienareikšmiškai: taip.
„Dar 2016 metais darbo rinkos ekspertai prognozavo, kad Lietuvoje bus sukurta apie 4 tūkst. naujų darbo vietų elektronikos inžinieriams. Tai gerokai daugiau nei visos Lietuvos aukštosios mokyklos parengia šios krypties specialistų. Renkantis studijas verta žiūrėti ne vien į šiandien populiariausių profesijų sąrašą: klauskite, kokių žinių reikės pasauliui, kuris dar tik kuriamas“, – pataria M. Žilys.
Poreikį augina ir automobilių elektrifikacija. Šiuolaikiniame automobilyje gali veikti iki šimto procesorių, o didelė dalis pažangos transporto srityje šiandien vyksta būtent dėl elektronikos inovacijų. Elektromobiliams ir hibridiniams automobiliams tampant vis įprastesniems, elektronikos specialistų ieško ne tik gamintojai, bet ir automobilių priežiūros bei diagnostikos įmonės.
LIK atstovai taip pat pabrėžia pramonės automatizavimo, robotikos, elektromobilumo, daiktų interneto ir išmaniosios gamybos plėtrą. Ypač ryškiai šis poreikis jaučiamas Kaune, tapusiame vienu svarbiausių Lietuvos inžinerijos ir aukštųjų technologijų centrų.
Taigi elektronikos inžinierių poreikis pirmiausiai auga todėl, kad elektronika po truputį persikėlė beveik į visas žmogaus gyvenimo ir pramonės sritis. Apie tai kalba ir iniciatyva „Ateitis elektronikams“, vienijanti Kaune elektronikos specialistus rengiančias aukštąsias mokyklas ir mieste veikiančias technologijų įmones, siekiančias parodyti moksleiviams, ką iš tiesų reiškia pasirinkti elektronikos inžineriją.
Ar tikrai darbą renkasi absolventas?
Kalbant apie pirmąjį darbą, jaunam specialistui paprastai tenka įrodyti, kad jis vertas darbdavio dėmesio. Elektronikos inžinerijoje ši lygtis vis dažniau apsiverčia: darbdaviai patys pradeda konkuruoti dėl studentų.
LIK mato, kad elektronikos studentai neretai gali rinktis iš kelių praktikos vietų ar darbo pasiūlymų. Sprendžiant, kur pradėti karjerą, svarbios tampa ne tik pareigos ar atlygis. Jauni specialistai vertina įmonės veiklos sritį, tobulėjimo galimybes, darbo sąlygas, organizacijos kultūrą ir tai, prie kokių projektų galės prisidėti.
Praktika šiuo atveju naudinga abiem pusėms. Studentas patikrina, ar pasirinkta sritis jam iš tiesų įdomi, o įmonė turi galimybę pamatyti, kaip žmogus mąsto, mokosi, bendradarbiauja ir sprendžia problemas. Taip darbdaviai būsimus specialistus pradeda augintis dar studijų metais.
KTU ryšys su verslu taip pat integruotas į studijų procesą. Didelė dalis baigiamųjų darbų temų atkeliauja tiesiai iš įmonių, todėl studentai sprendžia ne dirbtinai sukurtas akademines užduotis, o realius pramonės iššūkius. Neretai po praktikos ar bendro projekto jie lieka dirbti toje pačioje organizacijoje.
Tokia padėtis leidžia rinktis ne vien bet kokį darbą pagal specialybę, bet konkrečią elektronikos kryptį ir aplinką, kurioje jaunas žmogus nori augti.
Elektronika nėra tik lituoklis
Vienas ryškiausių stereotipų elektronikos inžinierių darbą piešia prie stalo su lituokliu ir laidų raizginiu. Lituoti studijuojant gali tekti, tačiau tai tik mažytė gerokai didesnio technologijų pasaulio dalis.
KTU Elektronikos inžinerijos programa suteikia platesnes klasikines elektronikos kompetencijas. Studentai gali gilintis į lustų technologijas, informacijos ir telekomunikacijų sistemas, medicininę elektroniką, elektroninės įrangos projektavimą bei gamybą.
Transporto elektronikos programa labiau koncentruojasi į automobilių ir kitų transporto priemonių elektronines sistemas.
LIK Elektronikos inžinerijos programa apima elektroninių sistemų projektavimą, automatiką, pramoninę elektroniką, valdymo sistemas, daiktų internetą, išmaniuosius įrenginius ir gamybos procesų automatizavimą. Studentai gali rinktis elektroninės įrangos projektavimo ir gamybos, pastatų automatikos, robototechnikos ar telekomunikacijų specializacijas.
Autotransporto elektronikos studijose daugiau dėmesio skiriama transporto priemonių valdymo blokams, diagnostikos įrangai, elektriniams ir hibridiniams automobiliams bei pažangioms pagalbos vairuotojui sistemoms. Tai tarpkryptė programa, jungianti elektronikos ir transporto inžineriją.
Abiejų LIK programų studentai taip pat gali siekti dvigubo Lietuvos inžinerijos kolegijos ir Šmalkaldeno taikomųjų mokslų universiteto Vokietijoje diplomo. Tam du semestrus reikia sėkmingai studijuoti Vokietijoje, o įgyta tarptautinė patirtis praplečia karjeros galimybes tiek Lietuvos, tiek užsienio bendrovėse.
Elektronikos studijos gali nuvesti ir dar toliau. KTU ir LIK absolventai dirba Europos kosmoso agentūroje, „Apple“, „Teltonika“, FORVIA HELLA, „Kitron“, „NanoAvionics“ ir kitose aukštųjų technologijų organizacijose Lietuvoje bei užsienyje. Kiti kuria nuosavus verslus, startuolius ir originalius produktus, kartais dar nė nebaigę studijų.
Didžiausias mitas
Elektronikos studijas vis dar lydi įsitikinimas, kad jos pernelyg sudėtingos, monotoniškos arba tinkamos tik tiems, kurie nuo vaikystės ardė radijo imtuvus ir mokykloje iš fizikos gaudavo vien dešimtukus.
LIK atstovai pastebi ir dar vieną stereotipą, esą elektronikos inžinerija labiau tinkama vaikinams. Tačiau elektronikos sektoriuje sėkmingai dirba moterys inžinierės, projektų vadovės ir technologinių sprendimų kūrėjos. Profesijos pasirinkimą lemia ne lytis, o smalsumas, gebėjimai, motyvacija ir noras spręsti problemas.
Šiuolaikinėje elektronikoje svarbus ne vien techninių žinių kiekis. Darbdaviai ieško žmonių, gebančių logiškai mąstyti, dirbti komandoje, mokytis savarankiškai ir prisitaikyti prie naujų technologijų.
LIK Inžinerinės pramonės ir technologijų fakulteto dekanas Artūras Aleksynas tai apibendrina paprastai: technologijoms keičiantis taip sparčiai, nėra prasmės visko išmokti mintinai. Daug svarbiau mokėti atsirinkti konkrečioje situacijoje reikalingą informaciją ir ją pritaikyti sprendžiant realią problemą. Todėl studijose atsiranda ne tik elektronikos dalykai, bet ir dirbtinis intelektas, projektų valdymas, tvarus vystymas, komunikacija bei komandinis darbas.
Kai Kaunas vadinamas ateities kūrėjų miestu, svarbiausia jo technologija nėra robotas, lustas ar dirbtinis intelektas. Svarbiausias vis dar yra žmogus, kuris supranta, kaip visa tai veikia, ir geba sukurti tai, ko vakar nebuvo.
Po kelerių metų vienu iš tokių žmonių gali būti šiandien studijas besirenkantis moksleivis.
About the Author
