Dalis gyventojų, metų pradžioje sustabdžiusių kaupimą antroje pensijų pakopoje ir vėliau pateikusių prašymus pasitraukti, galėjo nepasinaudoti dalimi naudos, kuri susiformavo per itin palankų pirmąjį pusmetį. Vien rinkų atsigavimas kai kuriems portfeliams galėjo reikšti šimtus ar net tūkstančius eurų didesnę vertę, o pasitraukiant taip pat atsisakoma valstybės paskatos ir ilgalaikio sudėtinių palūkanų efekto, sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
„Sprendimas pasitraukti iš antros pensijų pakopos neturėtų būti priimamas vien dėl trumpalaikės emocijos ar neapibrėžtumo. Pirmasis šių metų pusmetis labai aiškiai parodė, kad rinkos gali greitai keistis, todėl svarbu vertinti ne tik tai, kiek pinigų galima atsiimti šiandien, bet ir kokios būsimos vertės atsisakoma“, – sako L. Načajienė.
Pasak jos, dalis klientų kaupimą sustabdė sausį, o vėliau pateikė prašymus pasitraukti iš II pakopos. Tokiu atveju išmokama suma priklauso nuo lėšų vertės apskaičiavimo momento, rinkų pokyčių ir dalies lėšų, kurios grąžinamos „Sodrai“. Jei sprendimas priimamas rinkoms dar neatsigavus, žmogus gali užfiksuoti mažesnę portfelio vertę.
Rinkų kilimas didino sukauptų lėšų vertę
2026 m. antrasis ketvirtis buvo labai palankus pasaulio akcijų rinkoms: viso pasaulio akcijų indeksas brango apie 15 proc. ir tai buvo geriausias ketvirtis per pastaruosius penkerius metus. „Luminor“ pensijų fondų vertės šiuo laikotarpiu taip pat augo: konservatyvių fondų vertės didėjo 4,5–6,7 proc., o jaunesniems dalyviams skirtų, daugiau į akcijas investuojančių fondų vertės kilo 11,4–17,6 proc.
„Pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas, todėl kelių mėnesių svyravimai neturėtų tapti vieninteliu sprendimo kriterijumi. Šis pusmetis priminė ir kitą svarbią taisyklę – pasitraukus nepalankiu momentu galima nepasinaudoti vėlesniu rinkų atsigavimu“, – teigia L. Načajienė.
Pavyzdžiui, jei 2026 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje žmogaus II pakopos portfelis siekė 6 tūkst. eurų, pasitraukęs jis galėjo atsiimti apie 4 tūkst. eurų, dalį lėšų grąžinus „Sodrai“. Jei toks dalyvis būtų likęs kaupti, dėl investicinės grąžos ir naujų įmokų antrojo ketvirčio pabaigoje sukaupta vertė galėjo siekti apie 7,2 tūkst. eurų, o suma, kurią būtų galima atsiimti, – apie 5,1 tūkst. eurų. Tokiu atveju skirtumas galėjo sudaryti apie 1,1 tūkst. eurų.
Net keli mėnesiai gali lemti tūkstančių eurų skirtumą
Skirtumas dar labiau išryškėja, kai portfelis didesnis. Jei sutarties vertė siekė apie 10 tūkst. eurų, skirtumas galėjo sudaryti apie 1,9 tūkst. eurų: pirmąjį ketvirtį atsiimama suma būtų siekusi apie 6,7 tūkst. eurų, o antrąjį – apie 8,5 tūkst. eurų. Dar didesniems portfeliams poveikis būtų buvęs ryškesnis: 50 tūkst. eurų vertės sutarties atveju atsiimama suma galėjo padidėti nuo maždaug 33,3 tūkst. iki 42,7 tūkst. eurų, tad skirtumas siektų apie 9,4 tūkst. eurų.
„Tai nėra bandymas pasakyti, kad pasitraukimas visais atvejais yra blogas sprendimas. Kiekvieno žmogaus situacija skirtinga – priklauso nuo amžiaus, pajamų, sukauptos sumos, finansinių įsipareigojimų ir tikslų. Tačiau prieš priimant sprendimą verta labai konkrečiai suskaičiuoti: kiek gaunate iš valstybės, kiek gali uždirbti fondas ir ką per ilgą laiką sukuria nuoseklus kaupimas“, – sako L. Načajienė.
Vidutinis II pakopos portfelis šiuo metu siekia apie 8–9 tūkst. eurų. Jei žmogus metų pradžioje pasitraukė ir atgavo apie 5 tūkst. eurų, palankesniu metu jo išmokama suma galėjo būti didesnė, pavyzdžiui, apie 6,5 tūkst. eurų. Tokį skirtumą lemia ne vien rinkų augimas, bet ir tai, kada apskaičiuojama portfelio vertė bei kokia dalis lėšų grąžinama „Sodrai“.
Svarbi ne tik grąža, bet ir valstybės paskata
Pasitraukiant iš II pakopos atsisakoma ne tik galimos investicinės grąžos. Kaupiant toliau, prie gyventojo įmokų prisideda ir valstybės paskata, kuri ilgainiui taip pat tampa investuojamos sumos dalimi. Kuo ilgesnis kaupimo laikotarpis, tuo svarbesnis tampa ir sudėtinių palūkanų efektas – kai grąža uždirbama ne tik nuo įmokų, bet ir nuo anksčiau uždirbtos grąžos.
„Sudėtinių palūkanų poveikis dažnai atrodo abstraktus, kol jo nepamatai skaičiais. Tačiau pensijų kaupime laikas yra vienas svarbiausių veiksnių. Net palyginti nedidelės reguliarios įmokos ir vidutinė ilgalaikė grąža per kelis dešimtmečius gali reikšmingai padidinti sukauptą sumą“, – pažymi L. Načajienė.
Ji primena, kad prieš priimant sprendimą reikėtų įsivertinti ne tik dabartinį poreikį turėti pinigus sąskaitoje, bet ir tai, kokią dalį būsimos pensijos šios lėšos galėtų sudaryti ateityje.
„Jei žmogus nusprendžia pasitraukti, reikėtų turėti planą, ką su šiomis lėšomis darys toliau – kur jas laikys, kaip apsaugos nuo infliacijos, ar investuos ir kokią riziką prisiims. Vien pinigų atsiėmimas dar nėra finansinis planas. Todėl racionaliausias kelias – neskubėti, apskaičiuoti ir sprendimą priimti ne emocijos, o savo ilgalaikių tikslų pagrindu“, – sako L. Načajienė.
About the Author
