Šių metų pradžioje įsigaliojus reikalavimui Lietuvoje klientų aptarnavimo srityje dirbantiems užsieniečiams mokėti lietuvių kalbą minimaliu lygiu, dalis jų jau džiaugiasi Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) įgiję A1 lygio kalbos pažymėjimą. Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai pripažįsta, kad mokytis lietuvių kalbos nėra lengva, tačiau mato tame prasmę – norint integruotis į visuomenę ir bendrauti su šalies gyventojais valstybinės kalbos mokėjimas itin svarbus.
Su „Wolt“ platforma bendradarbiaujantis kurjeris-partneris Afzal sako, kad jam patinka, kai klientai palankiai į jį reaguoja vien pasisveikinus lietuviškai. Jis taip pat pabrėžia, kad lietuvių kalbos mokėjimas padeda ne tik pristatant užsakymus, bet ir orientuojantis mieste, užsiimant laisvalaikio veiklomis.
„Pradėjęs mokytis lietuviškai buvau nustebęs, kiek daug skirtingų žodžių galūnių yra šioje kalboje. Sudėtingiausias žodis man buvo „nebeprisikiškiakopūsteliaudavome“. Lietuvių kalba tikrai yra sudėtinga, bet labai įdomi. Tęsti mokslus labiausiai motyvuoja noras geriau suprasti Lietuvos kultūrą ir šalį. Tai padaryti galima tik mokant kalbą“, – sako Afzal.
Bazinius A1 lietuvių kalbos kursus šiemet baigė ir iš Pietų Afrikos į Lietuvą prieš kelerius metus atvykęs Khayelihle. Pagrindines kasdien reikalingas frazes lietuvių kalba jis mokėjo ir išvežiodamas užsakymus naudojo jau anksčiau, tačiau nuoseklūs lietuvių kalbos kursai padėjo sustiprinti turimas žinias.
„Pristatant užsakymus pakanka paprastų frazių. Jas išmokti nesunku, o įspūdis žmonėms – milžiniškas. Kartais tenka pristatyti užsakymą senyvai močiutei, kuri kalba tik lietuviškai. Vos tik pasakai „labas“, jos veidas nušvinta. Visada sakau – jei rodai pastangas, žmonės tai įvertina“, – teigia Khayelihle.
Dar prieš pradėdamas kursus Khayelihle mokėsi iš lietuvių kalbos pradmenų vadovėlio, skaitė gramatikos knygas, klausė lietuviškos muzikos. Khayelihle atvirauja, kad yra buvęs Jessica Shy koncerte, o mėgstamiausias jo lietuvių atlikėjas – Justinas Jarutis. Labiausiai mokytis lietuvių kalbos Khayelihle motyvuoja noras jaustis bendruomenės dalimi bei tikslas kada nors čia dirbti gydytoju.
„Esu medicinos studentas, ateityje norėčiau dirbti klinikoje, todėl man svarbu jaustis bendruomenės dalimi. Be to, laisvalaikiu žaidžiu futbolą ir ten taip pat noriu jausti, kad priklausau komandai. Tai padaryti lengviau, kai moki kalbą.
Kalbos mokėjimas taip pat yra ir pagarbos gestas. Ten, iš kur aš kilęs, sakoma: jei gerbi žmones, jie visais įmanomais būdais stengsis tau padėti. Tai yra pagrindinis principas, kuriuo vadovaujuosi ir čia, Lietuvoje“, – sako Khayelihle.
Norinčių mokytis lietuviškai daugėja
Lietuvių kalbos kursus užsieniečiams rengiančio KSU universiteto Edukacinių produktų kūrimo vystytoja Martyna Spalvė sako, kad lietuvių kalbos dažniausiai ateina mokytis studentai, tarptautinių įmonių darbuotojai, kurjeriai-partneriai ir kiti paslaugų sektoriaus darbuotojai, taip pat asmenys, planuojantys ilgalaikį gyvenimą Lietuvoje.
„Nuo sausio 1 d. įsigalioję teisės aktų pakeitimai parodė, kad lietuvių kalbos kompetencijos paslaugų sektoriuje tampa būtina profesine sąlyga. Dėl šios priežasties norinčių mokytis lietuvių kalbos užsieniečių skaičius šiuo metu yra išaugęs“, – teigia M. Spalvė.
Pasak jos, KSU inicijuoti A1 lygio lietuvių kalbos mokymai sulaukė didelio susidomėjimo ir aktyvaus dalyvių įsitraukimo. M. Spalvė pažymi, kad užsienio šalių piliečiams lietuvių kalbos mokymasis yra daugiau nei tik teisinis reikalavimas: tai vienas svarbiausių veiksnių, padedančių jiems sėkmingai integruotis į visuomenę.
„Kalba veikia ne tik kaip komunikacijos priemonė, bet ir kaip socialinės tapatybės bei pasitikėjimo savimi pagrindas: ją įvaldę asmenys gali savarankiškai dalyvauti švietimo, darbo ir viešajame gyvenime bei geriau suprasti šalies kultūrą“, – sako KSU atstovė.
Savo ruožtu „Wolt“ pabrėžia, kad kurjeriai-partneriai su platforma bendradarbiauja individualios veiklos pagrindu, todėl lietuvių kalbos mokymasis ir nustatyto lygio pasiekimas pirmiausia yra jų, kaip fizinių asmenų, atsakomybė. Vis tik bendrovė rimtai vertina valstybinės kalbos klausimą ir imasi žingsnių padedant asmenims išmokti lietuviškai. Pavyzdžiui, įmonė reguliariai informuoja kurjerius-partnerius apie galiojančius teisės aktų reikalavimus ir kalbos lygio nustatymo egzaminavimo tvarką, prieinamus išteklius, galimybes mokytis lietuvių kalbos, sako „Wolt“ viešosios politikos Baltijos šalyse vadovas Mindaugas Liutvinskas.
„Džiaugiamės, kad su „Wolt“ bendradarbiaujantys kurjeriai-partneriai yra motyvuoti mokytis lietuvių kalbos ir rodo iniciatyvą lankant lietuvių kalbos kursus. Kaip bendrovė taip pat imamės papildomų veiksmų tam, kad padėtume jiems įgyti lietuvių kalbos žinių: sukūrėme specializuotą skaitmeninį žodyną su pagrindinėmis kasdienėje veikloje reikalingomis frazėmis, taip pat užmezgėme partnerystes su keliomis kalbų mokyklomis, viena kurių – KSU, siūlančiomis kurjeriams-partneriams palankesnes sąlygas mokytis lietuvių kalbos. Matome, kad šios iniciatyvos padeda ir skatina didesnį kurjerių-partnerių domėjimąsi kalbos mokymosi galimybėmis“, – sako M. Liutvinskas.
Didėjantis susidomėjimas lietuvių kalbos kursais rodo, kad vis daugiau Lietuvoje gyvenančių užsieniečių siekia aktyviau įsilieti į vietos bendruomenę. Net ir pagrindinių kasdienių frazių mokėjimas padeda lengviau bendrauti su žmonėmis, o kalbos žinios tampa svarbiu pagrindu tiek socialinei integracijai, tiek profesinėms galimybėms.
About the Author
