Kas sprendžia, kaip valstybė pristato save pasauliui? Lietuvos Respublikos pasas yra ne tik asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, bet ir valstybės reprezentacija, todėl jame naudojami kultūros paveldo vaizdai turi būti parenkami pagal aiškią koncepciją, nes būtent kultūros paveldas parodo, kuo valstybė yra išskirtinė ir kaip ji pristato save pasauliui. Šių sprendinių derinimo procese dalyvaujanti Valstybinė kultūros paveldo komisija, gavusi vertinti paso blanko eskizo projektą, teikė pastabas ne tik dėl konkrečių paveldo objektų atvaizdų, tačiau susirūpino ir dėl derinimo tvarkos, kuri šiandien nesudaro galimybių dokumentą vertinti kompleksiškai.
Derinimo procese Paveldo komisija atkreipė dėmesį į vaizdų istorinio tikslumo, simbolių parinkimo, objektų autentiškumo ir perteklinės sąsajos su Lenkijos valstybės istorine medžiaga klausimus, pabrėždama, kad pase pateikiama informacija turi būti aiški, nekvestionuotina ir atitikti Lietuvos kultūros paveldo bei istorinės atminties principus.
Paso blanko derinimo procesas taip pat išryškino poreikį keisti galiojantį teisinį modelį – šiandien jis nustato per siauras institucijų kompetencijas ir nesudaro galimybių dokumentą vertinti kaip visumą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Paveldo komisijai šiame procese pavesta vertinti tik architektūros paveldo objektų atvaizdus, nors kultūros paveldas apima gerokai platesnį lauką.
Atitinkamai kitos institucijos, Lietuvos heraldikos komisija turį įstatymu suteiktą kompetenciją vertinti tik eskize naudojamą Lietuvos Respublikos heraldiką, o Kultūros ministerija – naudojamus kultūros (muzikos, dailės, kitų menų) motyvus, veikėjus ar asmenybes.
„Tuo tarpu kultūros paveldas yra gerokai platesnis nei vien architektūra – tai nekilnojamasis, kilnojamasis ir nematerialusis paveldas, kuris kartu formuoja valstybės tapatybę. Šiandien derinimo procese kiekviena institucija vertina tik jai priskirtą sritį, tačiau pasas yra vientisas valstybės reprezentacijos dokumentas. Todėl būtinas kompleksinis požiūris ir aiškiai reglamentuotas derinimo modelis.
Į mūsų pastabas dėl pačio eskizo buvo atsižvelgta ir jį suderinome. Tačiau siūlysime peržiūrėti Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatyme esantį dokumento projekto derinimo institucijose modelį“, – sako Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Paveldo komisija į paso blanko derinimo procesą įsitraukė dar 2025 m. gavusi derinti paso eskizo projektą ir, veikdama jai teisės aktais priskirtos kompetencijos ribose, teikė motyvuotas pastabas dėl kultūros paveldo objektų atvaizdų parinkimo ir jų dermės.
2026 m. sausio 23 d. posėdyje, dalyvaujant projekto rengėjams (Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai), pastabos buvo išsamiai aptartos ir nutarta projektą koreguoti pagal pateiktus siūlymus bei teikti pakartotiniam derinimui. Projektą Paveldo komisija suderino 2025 m. vasario pab.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
About the Author
