Lietuvoje atliekų rūšiavimo įpročiai gerėja – surenkamų pakuočių atliekų kiekiai kasmet auga, o perdirbimo rodikliai artėja prie Europos Sąjungos tikslų. Tačiau pats rūšiavimo procesas daugeliui vis dar primena rebusą. Vos 30 kilometrų atstumu vienas nuo kito gyvenantys žmonės gali susidurti su visiškai skirtingomis taisyklėmis: vienoje savivaldybėje plastiko ir metalo pakuotės metamos į vieną bendrą konteinerį, kitoje – visoms pakuočių atliekoms naudojami atskiri konteineriai, dar kitur skiriasi konteinerių spalvos ar ženklinimas. Toks vieningos sistemos nebuvimas ne tik klaidina gyventojus, bet ir demotyvuoja tuos, kurie nori rūšiuoti atsakingai.
„Šiuo metu savivaldybės turi galimybę savarankiškai nusistatyti pakuočių rūšiavimo taisykles, todėl Lietuvoje galioja skirtingi sprendimai – turime vieną šalį, bet 60 savivaldybių ir tam tikrų skirtumų jų taikomose taisyklėse. Tai kartais sukelia neaiškumų žmonėms, kurie keičia gyvenamąją vietą, atostogauja kituose miestuose ar kasdien vyksta dirbti į kitą savivaldybę. Skirtingos taisyklės gali apsunkinti nuoseklų švietimą ir mažinti pasitikėjimo sistemingumu jausmą, todėl vienodesnis standartas padėtų visiems jaustis užtikrinčiau“, – sako asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Pasak „Gamtos ateitis“ atstovės, situaciją būtina keisti iš esmės – ne pavienėmis informacinėmis kampanijomis, o aiškiu ir visai šaliai vienodu sprendimu. Todėl, anot jos, šiuo metu siekiama inicijuoti Nacionalinių rūšiavimo taisyklių parengimą, kurios būtų patvirtintos nacionaliniu lygmeniu ir užtikrintų vienodą pakuočių rūšiavimo tvarką visoje Lietuvoje.
Apklausos rodo, kad gyventojai palaikytų vieningą rūšiavimo sistemą
Nors edukacijai ir visuomenės švietimui apie rūšiavimą kasmet skiriamos reikšmingos sumos, praktika rodo, kad gyventojams vis dar trūksta aiškumo. 2025 m. lapkritį „Gamtos ateitis“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad pakuočių atliekas visada arba labai dažnai rūšiuoja 76 proc. gyventojų. Per metus visada rūšiuojančių dalis išaugo 5 proc., o tai rodo, kad lietuvių motyvacija rūšiuoti didėja.
Tačiau ta pati apklausa atskleidžia ir kitą svarbią tendenciją – net 77 proc. gyventojų mano, kad pakuočių atliekų rūšiavimo sistema turėtų būti vienoda visose savivaldybėse.
„Iš apklausų matome, kad ši nuomonė jau trejus metus išlieka panaši – tai rodo, jog žmonėms vis dar trūksta aiškumo ir nuoseklumo, ir tai visiškai suprantama, nes taisyklės skiriasi, informacijos daug, o sprendimus kasdien reikia priimti greitai. Tyrimai taip pat atskleidžia, kad Lietuvoje dar turime neišnaudoto perdirbimo potencialo – dalis atliekų vis dar patenka ne į tuos srautus, o pakuočių konteineriuose randami dideli kiekiai mišrių atliekų, tokių kaip higienos priemonės, žaislai ar kiti daiktai. Viena dažniausių painiavų – plastiko ir plastiko pakuočių atskyrimas, tačiau gera žinia ta, kad šią klaidą lengva ištaisyti, kai prisimename paprastą principą: rūšiuojame pakuotes, o ne visus daiktus iš plastiko.“ – teigia K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Europos Sąjungos reglamentas – galimybė lūžiui
Diskusijos apie vieningas rūšiavimo taisykles Lietuvoje sutampa su reikšmingais pokyčiais Europos Sąjungos lygmeniu. Naujasis ES pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas (ES) 2025/40 numato perėjimą prie vieningos, privalomos sistemos, orientuotos į žiedinę ekonomiką ir taršos prevenciją.
„Tai ne tik techninis reglamentas, tai harmonizuota ženklinimo sistema, kuri galios visoje Europoje. Tai galimybė suvienodinti tai, ką žmogus mato ant pakuotės, su tuo, ką jis mato prie konteinerio. Lietuvai tai proga vienu kartu aiškiai struktūruoti ir suvienodinti nacionalinį rūšiavimo standartą“, – įsitikinusi tvarumo ekspertė.
Ženklinimo sistemą planuojama patvirtinti jau šios vasaros pabaigoje, o per dvejus metus ji turėtų būti įgyvendinta ir Lietuvoje. Tai sudaro realias prielaidas suderinti europinę ženklinimo sistemą su nacionaliniu rūšiavimo reguliacijos progresu ir atsisakyti skirtingų interpretacijų savivaldybėse.
„Svarbiausia, kad neliktų dviprasmiškų, „žalią“ įvaizdį kuriančių, bet realiai nieko nereiškiančių simbolių. Jei pakuotė pažymėta konkrečia piktograma, tokia pati žyma turi būti ir ant atitinkamo konteinerio. Tikimės, kad problema, kai rūšiavimo konteineriai iki pusės užpildomi netinkamomis atliekomis, bus išspręsta ir jie bus pildomi tik tinkamomis pakuotėmis, nes žmogus natūraliai supras kas ir kur turi keliauti“, – pabrėžia K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Netinkamai rūšiuodami mokame du kartus
Vieningų rūšiavimo taisyklių idėja nereiškia, kad visa atliekų tvarkymo sistema turėtų tapti centralizuota ar vienoda iki smulkmenų. Kalbama apie aiškų pagrindą, kuris galiotų visiems gyventojams – nepriklausomai nuo savivaldybės. Ekspertės teigimu, Nacionaliniu lygmeniu galėtų būti apibrėžtos bendros rūšiavimo taisyklės, vienodi ženklinimo principai ir suderinta komunikacija. Tuo metu praktiniai sprendimai – atliekų surinkimo dažnis, konteinerių tipas ar sutartys su vežėjais, liktų savivaldybių diskrecijoje ir optimizavimo sprendimuose.
„Svarbu atskirti, kad mes nekalbame apie visos sistemos suvienodinimą. Kalbame apie aiškias taisykles, kurias suprastų kiekvienas gyventojas. Tai, kas privaloma turi būti aišku ir vienoda“, – pabrėžia asociacijos „Gamtos ateitis“ atstovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Pasak jos, aiškumas svarbus ne tik dėl patogumo, bet ir dėl atsakomybės. Pakuočių atliekų tvarkymo mokestis jau yra įskaičiuotas į prekės kainą – už jos sutvarkymą sumokame pirkdami produktą. Todėl labai svarbu, kad pakuotė nepatektų į mišrių atliekų srautą. Net jei gyventojas suklysta tarp pakuočių konteinerių, klaida mažesnė nei ją išmetus į mišrias atliekas. Pastaruoju atveju už tą pačią pakuotę sumokame du kartus.
„Vienodos taisyklės reiškia mažiau klaidų ir daugiau pasitikėjimo. Žmonės nori rūšiuoti, bet jiems reikia paprastos ir suprantamos sistemos. Turbūt daugelis dar atsimena laikus, kai gatvėse galėdavome matyti besimėtančias šiukšles, tačiau mes kaip sociumas susitarėme, kad šiukšles metame į šiukšliadėžės ir dabar mums tai visiškai įprasta, o gatvėje besimėtančios šiukšlės jau tapo retenybe. Tai lygiai taip pat kaip išmokome išmesti, vienodos taisyklės padėtų išmokti ir pataikyti“, – sako K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.
About the Author
