2026 m. lapkričio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Audito komiteto posėdyje aptartos galimybės tobulinti teisėkūros procesą, kad svarstant reikšmingus įstatymų projektus Seimo nariai galėtų remtis ne tik teisės aktų iniciatorių pateiktais vertinimais, bet ir nepriklausomais, valstybės duomenimis pagrįstais ekonominių, socialinių bei finansinių pasekmių skaičiavimais.
Diskusijoje dalyvavusi Valstybės duomenų agentūros direktorė pažymėjo, kad valstybė jau disponuoja duomenimis, reikalingais teisėkūros sprendimų poveikiui vertinti. Svarbiausia – sudaryti sąlygas šiuos duomenis visapusiškai panaudoti rengiant ir svarstant įstatymus.
Komiteto nariai pasiūlė įvertinti galimybę sustiprinti Seimo savarankiškus analitinius pajėgumus, pasitelkiant jau veikiančius Seimo kanceliarijos padalinius, pirmiausia Tyrimų skyrių, ir užtikrinant glaudesnį bendradarbiavimą su Valstybės duomenų agentūra, mokslo bei kitomis valstybės institucijomis.
„Šiandien svarstant svarbius mokesčių, socialinės politikos ar kitus įstatymus dažnai diskutuojame apie jų tikslus, tačiau neturime pakankamai galimybių nepriklausomai patikrinti, kokios bus tikrosios pasekmės valstybės biudžetui, gyventojams ir verslui. Duomenų valstybė turi. Turime sukurti galimybę Seimui jais naudotis ir prieš priimant sprendimą palyginti skirtingas alternatyvas“, – teigia Audito komiteto pirmininkas Artūras Zuokas.
Poreikį tobulinti poveikio vertinimo sistemą patvirtina ir Valstybės kontrolės 2024 m. atliktas valstybinis auditas „Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema“. Jo metu nustatyta, kad 2023 m. išsamus išankstinis poveikio vertinimas buvo atliktas tik 26 proc. prioritetinių Vyriausybės teisėkūros iniciatyvų.
Komitete aptarta galimybė pasinaudoti kitų Europos parlamentų, įskaitant Prancūzijos ir Lenkijos, patirtimi, kur parlamentinė analizė padeda vertinti siūlomų teisės aktų poveikį ir palyginti skirtingus reguliavimo scenarijus.
Siūloma pradėti nuo bandomojo (pilotinio) projekto, kuriame, naudojant valstybės duomenis ir ekonominio modeliavimo priemones, būtų įvertintos konkretaus reikšmingo įstatymo projekto alternatyvos. Pavyzdžiui, keičiant gyventojų pajamų apmokestinimą, būtų galima apskaičiuoti, kaip skirtingi sprendimai paveiktų įvairias gyventojų grupes, valstybės pajamas ir ekonominę veiklą.
„Seimas turi ne tik išklausyti Vyriausybės ar interesų grupių argumentus, bet ir pats gebėti juos patikrinti. Tam reikia duomenų ir skaičiavimų, o ne vien nuomonių. Tai sustiprintų Seimo savarankiškumą, autoritetą ir leistų diskutuoti apie tikras įstatymų pasekmes, o ne spėlioti“, – sako Audito komiteto pirmininkas A. Zuokas.
Audito komitetas planuoja kreiptis į Seimo Pirmininką, siūlant įvertinti duomenimis grįstos teisėkūros strateginę koncepciją ir pritarus strateginei krypčiai – pavesti Seimo kanceliarijai išnagrinėti galimus jos įgyvendinimo modelius, reikalingus išteklius bei parengti etapais įgyvendinamą veiksmų planą.
Ilgalaikėje perspektyvoje, sukūrus reikiamus analitinius pajėgumus, būtų galima svarstyti ir aukštesnius reikšmingų teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo standartus.
Pagrindinis siūlomos reformos principas – prieš priimdamas reikšmingus įstatymus Seimas turi turėti galimybę nepriklausomai, remdamasis valstybės duomenimis, patikrinti jų ekonomines, socialines ir finansines pasekmes bei palyginti alternatyvas.
